Noriu, bet neprisiverčiu. Kaip ugdyti savidiscipliną?

Turbūt daugelio gyvenimuose pasitaiko super-sėkmingų ir super visur spėjančių ir viską sugebančių žmonių, kurie, regis, gali nenuilsdami rūpintis savo kūnu, finansais, karjera, emocine gerove, dvasingumu ir viskuo kitu, ko tik jie pasišauna imtis. Tuo tarpu likę „paprasti mirtingieji“ sėdi ir graužia save dėl taip ir nepradėtos mankštos, eilinio persivalgymo, nebaigtų tvarkyti namų, nenuverstų kalnų karjeroje … Skaityti daugiau

Įsipareigojimai. Kodėl darau tai, ką darau?

Daugiau ar mažiau gyvenime kažkam – veiklai, žmogui, sprendimui – tenka kone kiekvienam. Kai kurie įsipareigojimai yra trumpalaikiai – „nepavesti“ draugės ir eiti susitikti su ja kavos, padaryti pavestą užduotį darbe, mėnesį vaikščioti į sporto salę ir pan. Kai kurie įsipareigojimai yra daugiau ar mažiau ilgalaikiai – tuoktis ir būti su antra puse (idealiu atveju … Skaityti daugiau

Nieko nebenoriu, nieko nebereikia. Kaip išsivaduoti iš apatijos?   

Ar būna taip, kad vis dažniau susimąstote, kad niekas nebedžiugina, niekas nebedomina, niekas nebesužadina jūsų smalsumo? Ar pastebite, kad veiklos, kurios anksčiau teikė malonumą, dabar atrodo pilkos ir neįdomios? Ar kyla mintys, kad nėra ko laukti iš ateities, nes gyvenimas yra ir bus toks pat pilkas ir beprasmis, kaip dabar? O gal pastebite, kad didesne … Skaityti daugiau

Mokymai psichologams „KET grįstos technikos darbui su vaikų pykčiu“

Pyktis yra gyvenimo dalis – tiek pat kaip ir džiaugsmas, baimė, laimė ar kitos emocijos. Nuo pykčio „neapsaugotas“ nei vienas: nors ir skirtingu intensyvumu ar dėl skirtingų priežasčių, bet pyktį jaučia visi, o pirmosios jo apraiškos pasirodo labai anksti, dar kūdikystėje. Tačiau nors pyktis yra natūrali žmogaus asmenybės dalis, neretai žmonėms jis sukelia sunkumų. Dėl … Skaityti daugiau

Naudingas, panaudotas, išnaudotas: ar gali būti per daug pasiaukojimo kitiems?

Žemėje tikrai yra egoistų, egocentrikų, daugiau ar mažiau piktybinių išnaudotojų, kurie jaučia, kad nusipelnė daugiau nei kiti ir nuolat gražiuoju ar negražiuoju reikalauja kitų patarnavimo. Tikrai nereikėtų toli ieškoti žmonių, kurie ne tik paprašo nusirašyti namų darbus, bet ir paprašo tuos namų darbus padaryti už juos į jų sąsiuvinį. Būtų labai paprasta tokius prašytojus linčiuoti, … Skaityti daugiau

Ar seksas ir smurtas skatina pirkti?

Seksualiai papūstos lūpos, apnuogintas kūnas, subtilios užuominos į seksą – turbūt nieko nestebina seksualumu persmelktos reklamos. Mažai ką reklamose nustebintų ir smurtas. Ohajo universiteto mokslininkai Robert B. Lull ir Brad J. Bushman pamėgino išsiaiškinti, kaip seksas bei smurtas reklamose veikia potencialių pirkėjų nuostatas, reklamuojamo prekinio ženklo įsiminimą bei ketinimus pirkti.   Šie tyrėjai atliko ankstesnių … Skaityti daugiau

Savižudybė: rizikos veiksniai, įspėjamieji ženklai, pagalba sau ir kitam

Savižudybė – nelengva tema. Nepaisant to, kad Lietuvoje jau kelinti metai įvairios organizacijos ir specialistai, o taip pat ir tyrėjai universitetuose įsitraukia į šios problemos sprendimo paieškas, savižudybės vis dar išlieka nemenka problema. Liūdinanti įvykdytų savižudybių statistika greičiausiai net neatspindi realaus šios problemos mąsto: o kiek žmonių kenčia, mąsto apie pasitraukimą iš gyvenimo, tik to … Skaityti daugiau

Kaip atpažinti pasyvų agresyvumą kasdieniame bendravime?

Ko gero daugelis savo draugų ar artimųjų tarpe žino žmonių, po kurio šypsena slepiasi pyktis, nepritarimas ar net agresija, kurie reiškiami ne tiesiogiai, o taip, kad iš karto net nesupranti, kad buvai „nubaustas“. Tyčinis, užmaskuotas neigiamų jausmų (dažniausiai pykčio) reiškimas veiksmais, kurie paslepia tikrąjį jausmą, yra vadinamas pasyviu agresyvumu. Pasyvus agresyvumas yra ganėtinai dažnas reiškinys … Skaityti daugiau

Vengimas: kada tai tampa problema

Vengimas yra tokia įveikos strategija, kai žmogus renkasi kažką daryti ar nedaryti siekdamas išvengti tam tikrų nemalonių minčių, jausmų ar fizinių pojūčių. Pavyzdžiui, žmogus gali kiek įmanydamas stengtis išvengti nemalonaus pokalbio įsivaizduodamas, kad „susimaus“, išraudonuos ir neturės ką pasakyti; vedamas baimės skristi lėktuvu asmuo gali veikiau pasirinkti atostogauti važiuoti dvi dienas automobiliu; apkūni mergina gali … Skaityti daugiau

Mamų nerimas ir vaikų dėmesio sunkumai

Dažnai sakoma: ramūs tėvai-ramūs vaikai. Tyrimai rodo, kad tėvų nerimas iš tiesų gali turėti įtakos vaikų sunkumams. Pavyzdžiui, A. M. Clavarino su bendraautoriais (2010) siekė išsiaiškinti, ar mamų nerimas nėštumo metu ar po nėštumo siejasi su jų vaikų dėmesio sunkumais. Autoriai atliko longitudinį tyrimą, kurio metu vykdė mamų apklausą dar nėštumo metu, 3-5 d., 6 … Skaityti daugiau