Kaip myli žmonės? Skirtingi meilės veidai

Regis, meilė vienokia ar kitokia forma yra visur aplink mus: meilės tema sukasi knygose, muzikoje, filmuose, socialiniuose tinkluose ir kasdieniuose pašnekesiuose,  meilė (ar meilės troškimas) yra vienas iš pagrindinių žmogaus elgesį motyvuojančių stimulų, o meilės trūkumas neretam yra kančia. Kone kasdien naudojame posakius apie meilę – „Meilė akla“, „Nėra vaistų nuo meilės“, „Vien meile sotus nebūsi“, „Meilės už pinigus nenupirksi“, „Meilė viską nugali“, „Meilė ateina neprašoma“, „Saldi meilė“, „Meilė – seilė“ ir t.t.. Bene kiekvienas jaučiamės meilės žinovais ir ekspertais, alkstame meilės, svajojame apie ją, ją romantizuojame, intelektualizuojame, racionalizuojame. Bet kas iš tiesų gali apibūdinti, kas gi yra toji meilė?

1974 metais JAV nacionalinis mokslų fondas Ellenai Berscheid paskyrė 84 tūkstančius dolerių už pamėginimą moksliškai atsakyti į klausimą „Kas yra meilė?“. Mokslininkė įtikino fondą jai skirti pinigų remdamasi argumentu, kad „mes jau suprantame, kaip poruojasi dyglinės žuvys, metas patyrinėti kitas rūšis“. Už šį tyrimą mokslininkė gavo ironišką „Auksinės vilnos“ apdovanojimą, kurį JAV tuo laikmečiu teikdavo už mokesčių mokėtojų pinigų iššvaistymą (apdovanojimo pavadinimas, beje, ciniškai nusisavintas iš „Auksinės vilnos“ ordino, kuris yra prestižinis ir iš tiesų garbingas). Jei dabar iš mokslininkų, tyrinėjančių emocijas (įskaitant ir meilę), niekas nesišaipytų, tuo metu jos tyrimas visuomenei atrodė labai kontraversiškas.

Savaime suprantama, Ellenos Berscheid tyrimas nebuvo vienintelis bandymas žmonijos istorijoje paaiškinti meilę. Meilės tema nagrinėjama nuo antikos laikų, ji minimi religiniuose tekstuose, filosofiniuose ir psichologiniuose veikaluose. Štai pavyzdžiui psichologas, egzistencialistas Rollo May (1969) teigė, kad vakaruose egzistuoja keturios meilės formos:

  • Seksas. Pasak R. May, seksas yra viena iš esmingiausių biologinių žmogaus funkcijų, nepaisant to, kad istoriškai seksualiniai santykiai buvo tai nuvertinami, tai pervertinami, tai nuneigiami, tai per daug akcentuojami. Anot R. May, lytiniai santykiai yra būtini žmonijos išlikimui, maža to, seksas yra tiek didžiulio malonumo, tiek milžiniško nerimo šaltinis.

  • Eros. Jei seksas yra fiziologinio poreikio patekinimas, tai Eros apima psichologinį troškimą kurti kažką didingo su kitu žmogumi, būti su kitu. Pagal R. May, seksas yra mechanika, lytinis pasitenkinimas ir malonumo siekis, tuo tarpu Eros remiasi ne tik aistra, bet ir švelnumo ir rūpesčio troškimu ir noru dalintis.

  • Philia. Tai yra intymi, neseksualinė dviejų žmonių draugystė. Tokiai meilei išsivystyti ir augti reikia laiko. Philia reiškia kito žmogaus priėmimą, palaikymą, mėgavimąsi kito kompanija.

  • Agape. Tai altruistiška meilė, pagarba kitam, rūpestis dėl kito žmogaus nesiekiant jokios naudos sau.

Rollo May manymu, sveikuose suaugusiųjų santykiuose pinasi visos keturios meilės formos. Sveiki santykiai turėtų apimti tiek geismą ir seksualinį pasitenkinimą, tiek troškimą būti kartu, nuoširdžią draugystę ir neegoistišką rūpinimąsi kitu asmeniu. Tiesa, psichologo nuomone, tai nėra paprasta pasiekti.

Panašias meilės formas išskiria ir šiuolaikiškesnės psichologijos atstovas, mokslininkas Robertas Sternbergas (1986, 1997). R. Sternbergo teigimu, meilė turi tris komponentus: intymumą, aistrą ir įsipareigojimą (žr. pav.).

 

 

Kokie bus santykiai ir kokia bus meilė labai daug priklauso nuo to, koks bus šių trijų meilės komponentų „kokteilis“:

  • Aistra atspindi intensyvią fizinę trauką. Esant vien aistros komponentui, jaučiama stipri trauka ir noras, kad kitas mylėtų ir žavėtųsi, bet santykiai dažniausiai nebūna ilgi.

  • Intymumas atspindi emocinį artumą, gebėjimą dalintis jausmais, mintimis. Vien emociniu intymumu besiremiantys santykiai labiau primena draugystę, kai nebijoma atsiverti ir būti savimi.

  • Įsipareigojimas atspindi sąmoningą sprendimą būti kartu. Vien įsipareigojimu grįstuose santykiuose žmonės būna ir be emocinio artumo ar aistros, o iš savotiško išskaičiavimo – dėl vaikų, finansų, statuso visuomenėje ir pan.

  • Santykiuose, grįstuose aistra ir įsipareigojimu, žmonės gali jausti stiprų geismą, bet tuo pačiu vienas iš jų (ar abu) gali norėti ilgalaikio ryšio net jei nėra emocinio artumo. Kartais taip nutinka dėl vidinio nesaugumo jausmo ir noro „prisirišti“ partnerį.

  • Santykiuose, kurie grįsti intymumu ir įsipareigojimu, partneriai dažniausiai gerbia ir palaiko vienas kitą, nori būti kartu, bet aistros gali ir nebūti (ar ji gali būti jau pasibaigusi). Porai toks draugiškas bendravimas ir ištikimybė vienas kitam gali būti priimtina, o gali būti ir nepasitenkinimo šaltiniu.

  • Santykiuose, besiremiančiuose intymumu ir aistra, partneriai leidžia kartu daug laiko, mėgaujasi vienas kitu ir fiziniu bei emociniu artumu, bet nekuria ateities planų. Kartais tokie santykiai būna dėl žmonių baimės įsipareigoti, kartais – dėl įsitikinimo, kad planai ir įsipareigojimai gali sugriauti gražų turimą santykį.

  • Galiausiai, brandi meilė apima visus komponentus. Geriausi draugai, „partners in crime“, meilužiai, tvirta ir ištikima pora – tokie santykiai yra „viskas viename“.

Suprantama, kad brandžią meilę pasiekti pavyksta ne visiems. Maža to, santykius apsunkina tai, kad žmogus gali norėti vieno, elgtis kitaip, o įsivaizduoti, kad jo santykiai yra dar kitokie, be to, juk santykiuose yra mažiausiai du žmonės, ir tų žmonių elgesys, norai ir santykių įsivaizdavimas gali skirtis. Kuo didesnis partnerių įsivaizdavimų apie santykius neatitikimas, tuo prasčiau klostosi santykiai.

Akivaizdu, kad į meilę galima žiūrėti iš įvairiausių pjūvių ir skerspjūvių, bet galų gale viskas susiveda į tai, kad brandžiai poros meilei reikia tiek pagarbos, tiek „ugnelės“, tiek vienas kito palaikymo, supratimo ir pasitikėjimo. Labai gražiai brandžią meilę apibūdino psichologas bei filosofas Erichas Frommas: Brandi meilė – tai ryšys, kurio sąlyga yra asmenybės vientisumo, individualumo išsaugojimas. Meilė yra aktyvi žmogaus galia, kuri sugriauna sienas, skiriančias žmogų nuo artimųjų ir sujungia jį su kitais; meilė padeda įveikti izoliacijos ir atskirtumo jausmą, kartu leisdama išlikti savimi, išsaugoti savo individualumą. Meilėje įmanomas paradoksas – du žmonės tampa viena, ir vis dėlto išlieka du.“

 

Šaltiniai:
Feist J., Feist, G. J. (2006). Theories of personality, 6th ed. New York: Mc Graw Hill.
romm, E. (2014). Meilės menas. Kaunas: Verba vera.
Oord, T. J. The Altruism Reader: Selections from Writings on Love, Religion, and Science. West Conshohocken, PA: Templeton Foundation.
Sternberg, Robert J. (1997). “Construct validation of a triangular love scale”. European Journal of Social Psychology. 27 (3): 313–335.

 

P.S. NUOSTABI daina apie meilę: https://www.youtube.com/watch?v=ljb8wCeTzxI
O į spektaklį “Išvarymas”, kuriam ir sukurta ši daina, siūlyčiau nubėgti bėgti, kai tik pasitaikys proga. BŪTINAI.

 

P.P.S. Pirmas žingsnis savo santykių  tyrinėjimo link gali būti Psichoterapijos ir mokymų centro organizuojamas seminaras “Dėmesio! Toksiški santykiai”. Čia galite apie seminarą paskaityti daugiau ir į jį užsiregistruoti: bit.ly/toksiski-santykiai

 

 

Kristina Paradnikė

Esu vaikų ir suaugusiųjų psichologė – psichoterapeutė. Savo klientams stengiuosi padėti atrasti ir stiprinti vidinius resursus bei įveikti kliūtis, trukdančias gyventi harmoningą ir pilnavertį gyvenimą.

Čia galite:
> Rasti daugiau mano straipsnių
> Sekti mano naujienas Facebook’e
> Užsirašyti psichologinei konsultacijai

 

Jei mano tinklaraščio straipsniai jums atrodo naudingi bei įdomūs ir norite man padėkoti, galite tai padaryti pasidalindami virtualiu “kavos puodeliu” 🙂 Norėdami tai padaryti paspauskite nuorodą žemiau ir sekite PayPal sistemos instrukcijas. Ačiū!

 

Jums taip pat galėtų patikti: