Kentėti ar nekentėti: galvos skausmas

Galvos skausmai gali būti skirtingos prigimties, o jų priežastys – pačios įvairiausios, pradedant sinusitu, kofeinu ar naktiniu griežimu dantimis, baigiant, žinoma, stresu ir pervargimu. Galvos skausmas gali būti pirminis, pavyzdžiui, įtampos sukeltas galvos skausmas, migrena, klasterinis galvos skausmas. Antriniai galvos skausmai gali kilti dėl traumų, smegenų kraujagyslių susirgimų ir pan.: t.y., šiuo atveju galvos skausmas yra kitų ligų simptomas. Nuo galvos skausmo bent kartkartėmis kenčia iki 80 proc. žmonių, iš jų iki 90 proc. visų diagnozuojamų galvos skausmų sudaro migrenos ir įtampos tipo galvos skausmas, o 3 proc. žmonių kenčia nuo lėtinio įtampos tipo galvos skausmo – t.y., patiria skausmą 15 ir daugiau dienų per mėnesį.

Migrena
Migrena – tai pulsuojantis, tvinkčiojantis skausmas vienoje galvos pusėje, dažnai lydimas pykinimo, šviesos ir triukšmo netoleravimo. Dažniausiai intensyvėja užsiimant fizine veikla. Migrena gali tęstis nuo kelių valandų iki kelių dienų.
Migrena daliai žmonių būna su aura – dažniausiai tai įvairūs regėjimo sutrikimai. Auros metu (ypač susidūrus pirmą kartą) gali sukilti labai stiprus nerimas, o sutrikęs regėjimas (nors tuo metu dažniausiai ir neskauda) nėra pati maloniausia patirtis.
auraMigrenai labai būdinga tai, kad ją išprovokuoja tam tikri dirgikliai (trigeriai), kuriais gali būti hormonų pokyčiai (pavyzdžiui moterims – menstruacijų ciklo metu), tam tikras maistas, sensoriniai dirgikliai (pvz., kvapai, šviesos), ilgas nevalgymas ar staigus atsipalaidavimas po streso ar nervinės įtampos.
Gydoma migrena dažniausiai įvairiais nuskausminamaisiais, vaistais nuo pykinimo, kai kuriais atvejais padeda ir raminamieji – tiesa, jų reikėtų vartoti tik jei paskyrė gydytojas. Migrenoms dažnai kartojantis medikai gali paskirti prevenciškai gerti antidepresantų: antidepresantai reguliuoja neuromediatorių pusiausvyrą smegenyse ir daliai žmonių užkerta kelią migrenos pasireiškimui. Dėl to nereikėtų nustebti, kad diagnozavus migreną gydytojai pasiūlys antidepresantų.

Klasteriniai galvos skausmai
Tai gan specifiniai galvos skausmai. Jiems būdinga, kad tai trumpalaikiai, tačiau dažnai pasikartojantys stiprūs skausmai. Klasteriniais skausmais dažniausiai skundžiasi vyrai, šie skausmai prasideda apie dvidešimtuosius gyvenimo metus, dažnesni tarp rūkančiųjų. Skausmo atakos būna serijinės, priepuolinio pobūdžio, paprastai trunka 6–12 savaičių ir kartojasi kartą per vienerius ar dvejus metus tuo pačiu metų laiku. Skausmas griežtai vienpusis, jaučiamas aplink akį, atsiranda kartą ar kelis kartus kasdien, dažniausiai naktį. Priešingai nei migrenos atveju, žmogus dėl šių skausmų negali gulėti (nes gulint skauda stipriau), nebegalėdamas likti lovoje, blaškosi po kambarį. Toks priepuolis trunka 30–60 minučių, dėl to nespėja suveikti įprastai žmonių naudojami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (pvz., tokie kaip Ibuprom). Skaudama akis parausta, ašaroja, toje pat nosies pusėje užsikiša ar teka nosis. Šie skausmai paprastai gydomi leidžiamais ar įkvepiamais medikamentais, nemažai žmonių padeda deguonies inhaliacijos per kaukę. Taip pat diagnozavus klasterinius galvos skausmus skiriami vaistai, veikiantys prevenciškai.

Įtampos galvos skausmas
Tai labiausiai paplitę galvos skausmai, galintys trukti nuo 30 minučių iki kelių dienų. Deja, šie skausmai gali tapti lėtiniais ir žmogų kamuoti nuolat. Skausmas dažnai yra nestiprus ar vidutinio intensyvumo, apibūdinamas kaip veržiantis, spaudžiantis ar bukas. Šio skausmo nelydi kiti simptomai (pvz., regėjimo sutrikimai ar karščiavimas).
Epizodinis įtampos tipo galvos skausmas paprastai būna vidutinio stiprumo ir praeina nuo nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Tuo tarpu tapęs lėtiniu šio tipo galvos skausmas kartojasi labai dažnai (paprastai kasdien), stipriai apsunkina gyvenimą.
Manoma, kad įtampos tipo galvos skausmas (priešingai nei migrena) nėra paveldimas. Nors aiškios priežastys įtampos sukeltam galvos skausmui nėra žinomos, manoma, kad jis dažnai prasideda įsitempus kaklo ir skalpo raumenims. Tokį įsitempimą gali sukelti nuovargis, bloga laikysena, stresas, įtampa, alkis ar net labai standžiai viršugalvyje surišti plaukai. Skausmo atsiradimą gali paskatinti stresinės situacijos šeimoje ir darbe. Kasdienis stresas gali būti lėtinio įtampos tipo galvos skausmo priežastis.

galva
Kaip galima sau padėti?
Tie, kurie kenčia nuo lėtinių įtampos ar migreninių galvos skausmų žino: ne taip paprasta galvos skausmo „nusikratyti“. Galvos skausmas neretai smogia netikėtai, kartais gali tęstis valandų valandas ar net dienas, ir kartais ima atrodyti, kad nuo skausmo niekas nepadeda. Ir iš tiesų, jei būtų magiška piliulė, stebuklingai akimirksiu sunaikinanti galvos skausmus, milijonai žmonių pasaulyje galėtų lengvai atsikvėpti. Deja, realybė tokia, kad vaistai nėra visagaliai ir kartais užtrunka rasti efektyvius vaistus (ypač migrenai). O kartais ir patys vaistai sukelia antrinį galvos skausmą – t.y., išgeri tabletę, o kitą dieną jau skauda nuo vaistų. Teigiama, kad nuo vaistų sukeltų galvos skausmų gali kentėti 1-2 proc. populiacijos. Toli gražu neskatinu negerti vaistų, ypač kai vaistai yra paskirti medikų (ir kai jie veikia be didesnių šalutinių poveikių). Tačiau šalia medikamentų yra ir kitų būdų skausmo prevencijai ir įveikimui.

Migrenos atveju svarbu atrasti trigerius, kurie paskatina migrenos atsiradimą. Tai gali būti maistas (sūris, šokoladas, kava, vynas – dažniausiai migreną „trigerinančių“ maisto produktų sąrašo viršūnėje), stresas, menstruacijos, persimiegojimas… kiekvienam žmogui šie trigeriai gali būti individualūs, dėl to svarbu vesti skausmo dienoraštį: pasižymėti dienas, kai buvo migrenos priepuolis, ir pasižymėti, kas tą dieną vyko, koks maistas buvo valgytas. Pirmiausia, priepuolių žymėjimasis svarbus dėl to, kad leidžia pastebėti, kiek kartų per mėnesį užpuola galvos skausmas – kenčiant nuo migrenos gali atrodyti, kad 90 proc. gyvenimo yra kančia (t.y., gali atsirasti mąstymas “viskas arba nieko” – “man skauda visada”. Tačiau realiai priepuolių gali būti tik 1-2 per mėnesį. Net jei priepuolių 10-15 per mėnesį, tai vis tiek nesiekia 90 proc. mėnesio dienų. Be to, galima žymėtis skausmo intensyvumą kiekvieno priepuolio metu: ne tik skausmo dažnis, bet ir skausmo intensyvumas reiškiasi koontinume. Šios paprastos technikos padeda suprasti, kad gyvenimas nesusideda VIEN iš NEPAKELIAMO skausmo.
Antra, dienoraštis suteikia jausmą, kad priepuoliai gali būti nors tam tikru laipsniu kontroliuojami: tiksliai žinant (nes taip jau buvo 4, 5 ar 8 kartus!), kad taurė vyno baigsis 2 dienų migrenos priepuoliu, ar vertą tą taurę gerti? Nestebint ir neieškant migrenos dėsningumų gali atrodyti, kad migrenos užpuola tarsi „audra iš giedro dangaus“, o tai gali didinti nerimą. Aišku, nereikėtų pulti ir į kitą kraštutinumą – atsisakyti visiškai visų malonumų (internete galima rasti sąrašų, kur kaip trigeriai įrašyti beveik visi pagrindiniai maisto produktai, fizinė veikla ir net orgazmas): prieš kažko atsisakant verta pirma patyrinėti (skausmo dienoraščio pagalba), ar tikrai vienas ar kitas dalykas iššaukia skausmą.
Tačiau kai kurie dalykai migrenos prevencijai labai svarbūs: pavyzdžiui, miego režimas (keltis-gultis panašiu metu, net savaitgaliais), darbo-poilsio režimas, gebėjimas atsipalaiduoti nuo įtampos (relaksacija, meditacija), tinkama pilnavertė mityba. Prevenciškai gali veikti ir, pvz., magnio papildų (efektyviau pasisavinamas magnio citratas) vartojimas, ypač intensyviau sportuojant ar stresuojant.
O ką daryti, kai jau skauda? Pirmiausia, aišku, ieškoti (su gydytojo pagalba) tinkančių vaistų. Ženkliai skausmą sumažinti gali ir vėsus kompresas, prispaustas prie skaudančios galvos pusės. Taip pat svarbu nepersitempti, leisti sau pailsėti. Taip pat vartoti skysčius ir, jei pavyksta, valgyti kažką lengvai virškinamo (ypač jei vemiama) – kad netektų atsidurti ligoninėje dėl dehidratacijos.
Taip pat verta prisiminti, kad nors ir nemalonus, tai tik skausmas, kuris anksčiau ar vėliau atslūgs. Skausmas, kuris nerodo, kad aš niekam tikęs, nepilnavertis asmuo (nors tokių minčių gali kilti n-tąjį kartą per mėnesį neateinant į darbą dėl galvos skausmo). Žinoma, gali kilti kaltės ar gėdos jausmas dėl praleisto darbo ar apleistos šeimos (nes ne pats didžiausias malonumas gaminti šeimai vakarienę, kai nuo kiekvieno judesio atrodo, kad į galvą kas ploja plaktuku ir kyla noras vemti), neviltis, kad štai, skausmas vėl kartojasi. Šiuo atveju verta paklausti savęs: ar užjausčiau kitą dėl skausmo? Jei užjausčiau kitą, tai gal ir sau galiu jausti atjautą ir leisti ramiai pabūti, kol pradėsiu jaustis geriau, o namai ir darbas nuo to nesugrius? Be to, svarbu nesutapatinti savęs su skausmu (juk netampama „žmogumi-migrena“, ar ne?), pažiūrėti į jį tarsi iš šono, patyrinėti (žinau, žinau, skamba kaip kažkas, ko neįmanoma padaryti, kai labai labai skauda, bet tai darant labai gerai matosi, kad skausmas banguojantis, su palengvėjimais, kad padeda kompresas ar gulėjimas, ir tai suteikia vilties).

Įtampos skausmų atveju irgi svarbu laikytis darbo-poilsio režimo bei mokytis susidoroti su emocine įtampa. Be to, šių skausmų prevencijai ypatingai gali padėti reguliarūs fiziniai ir relaksacijos pratimai bei masažas įtampai nugaroje ir pečių srityje mažinimui. trapecija
Ypač efektyvūs gali būti trapecijos – raumens, jungiančio pečius, pakaušį ir nugaros vidurį – atpalaidavimo pratimai. Trapecija yra įdomus raumuo: jis kaip drugelis užkloja nemažą nugaros dalį ir labai sunku jį atpalaiduoti visą – įsitempia jis nuo įtampos, fizinio krūvio (pvz., sunkios kuprinės ar rankinės nešiojimo), netgi nuo miegojimo ant nugaros ar pilvo smarkiai pasukus galvą į šoną.
Tačiau tai padaryti gali padėti masažas bei tam tikri pratimai. Kadangi priklausau tai žmonių daugumai, kurie kartais išgyvena įtampos sukeltus galvos skausmus, esu ne sykį bandžiusi šiuos pratimus ir esu pastebėjusi, kad šie pratimai kartais padeda ne tik profilaktiškai, bet ir tada, kai JAU skauda.

Kelių pratimų pavyzdžius galima pažiūrėti čia:

Šiuos pratimus galima padaryti net darbe pertraukėlės metu: pasitraukti porai minučių nuo kompiuterio ir skirti kelias minutes sau nėra neįveikiama užduotis.
Dar vienas gan efektyvus būdas pamažinti kančias, kai dėl įtampos skauda galvą – galvos masažas. Jį galima pasidaryti ir pačiam: sukamaisiais ar trinamaisiais judesiais patrinti smilkinius, pakaušį, sritis aplink akis, kaktą virš nosies ir sprandą. Nors masažas ir mankšta ne panacėja, bet paeksperimentuoti ir pabandyti nieko nekainuoja (aišku, jei tai darant skausmas intensyvėja, reikėtų liautis).
Nors ir ne toks intensyvus kaip migrena, įtampos sukeltas galvos skausmas gali pakankamai apsunkinti gyvenimą. Svarbu prisiminti, kad jis nėra gyvybiškai pavojingas, tiesiog erzinantis ir nemalonus. Kai skauda neverta savęs kankinti bėgant maratoną ar persidirbant, tačiau labai svarbu nenuspręsti, kad „gal man penktadienį skaudės galvą, dėl to nieko nenoriu planuoti“ ir visiškai atsisakyti bendravimo su žmonėmis ir gyvenimo malonumų. Aišku, skausmas kartais gali kilti tarsi „iš niekur“ ir tai žmogui gali kelti nemažai nerimo. Tačiau skausmas neturėtų valdyti VISO jūsų gyvenimo (nors gali jį šiek tiek kartais pakoreguoti).

Akivaizdu, kad kenčiantis nuo galvos skausmo žmogus senka ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai: atrodo, viskas ima varginti ir apima neviltis, pyktis: „Už ką man? Kiek tai gali tęstis?“. O migreninis bei klasterinis galvos skausmas kartais gali būti toks intensyvus, kad žmogui atrodo lengviau būtų negyventi, nei kentėti dar nors akimirką. Kenčiantys nuo migrenos neretai kartu kenčia ir nuo nerimo sutrikimų, o turėti panikos sutrikimą šansai beveik 4 kartus didesni tarp sergančių migrena nei nesergančių. Labai svarbu nepasiduoti nerimui ir nevilčiai ir nelikti kentėti vienam: bendrauti, neužsidaryti, neatsisakyti malonių veiklų, palaikyti socialinius santykius, o esant reikalui, patartina apsilankyti ir pas psichologą.

SVARBU: jei prasidėjo stiprus, naujai atsiradęs galvos skausmas, skirtingo pobūdžio nei anksčiau, jei galvą skauda po patirtos traumos, jei skausmą lydi sąmonės pritemimas ir psichikos sveikatos sunkumai, jei šalia galvos skausmo yra ir kitų simptomų – karščiavimas, kaklo raumenų „susikaustymas“, būtina kreiptis į medikus. Apskritai, su medikais rekomenduotina kartkartėmis pasitarti bet kokio galvos skausmo atveju: gydytojas, surinkęs ligos istoriją, galės paskirti (ar pakoreguoti) vaistus, pasiūlyti vitaminų ar procedūrų galvos skausmo įveikai – galų gale, medicina žengia į priekį ir nuolat atsiranda naujų vaistų ir technologijų galvos skausmo gydymui.

 

 

Kristina Paradnikė

Esu vaikų ir suaugusiųjų psichologė – psichoterapeutė. Savo klientams stengiuosi padėti atrasti ir stiprinti vidinius resursus bei įveikti kliūtis, trukdančias gyventi harmoningą ir pilnavertį gyvenimą.

Čia galite:
> Rasti daugiau mano straipsnių
> Sekti mano naujienas Facebook’e
> Užsirašyti psichologinei konsultacijai

 

Jei mano tinklaraščio straipsniai jums atrodo naudingi bei įdomūs ir norite man padėkoti, galite tai padaryti pasidalindami virtualiu “kavos puodeliu” 🙂 Norėdami tai padaryti paspauskite nuorodą žemiau ir sekite PayPal sistemos instrukcijas. Ačiū!

 

 

Jums taip pat galėtų patikti: