Atviri grupiniai užsiėmimai “Susidraugaukime su mindfulness”

Kviečiame registruotis ir dalyvauti atviruose grupiniuose dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) užsiėmimuose. Užsiėmimai skirti visiems, kas nori susipažinti su mindfulness praktikomis, taip pat tiems, kas jau praktikuoja ir nori palaikyti dėmesingo įsisąmoninimo įgūdžius grupėje bendraminčių. Dėmesingas įsisąmoninimas (angl., mindfulness) – tai sąmoningumas, kuris atsiranda tikslingai, be vertinimų  kreipiant savo dėmesį į esamą momentą. Mindfulness praktikos padeda … Skaityti daugiau

Sportas ir depresija

Depresija yra vienas iš dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų įvairiose amžiaus grupėse. Deja, nepaisant įvairių skirtingų depresijos gydymo būdų, daugelis vyresnio amžiaus žmonių negauna pakankamo gydymo. Taigi mokslininkai ieško būdų, kaip padėti vyresnio amžiaus nuo depresijos kenčiantiems žmonėms ne tik vaistais ar psichoterapija, bet ir papildomomis priemonėmis. Vienas iš būdų pagerinti emocinę savijautą yra fizinis aktyvumas. … Skaityti daugiau

Pažvelk man į akis: ką išduoda žvilgsnis?

Sakoma, kad akys – sielos veidrodis. Ir iš tiesų: žvilgsnis yra viena iš svarbiausių bendravimo priemonių. Pažvelgus žmogui į akis matyti palaikymas, susižavėjimas, susidomėjimas, žmogaus savijauta ir net sveikatos būklė. Žvilgsniu galima pakviesti kitą bendrauti ar kaip tik parodyti atstūmimą bei nepritarimą, pyktį bei panieką. Maža to, žvilgsniu galima manipuliuoti kitais ar – priešingai – … Skaityti daugiau

Pinigai ir širdies sveikata

Nors teigiama, kad laimė ne piniguose, turbūt sunkiai rastume žmogų, kuriam nepatiktų turėti pinigų ir juos leisti. Laimės, gerovės ir sveikatos sąsajos su pinigais ne tik apdiskutuojamos buityje, bet ir tyrinėjamos moksliškai. Pavyzdžiui, A. V. Whillans su kolegomis (2016) bandė surasti atsakymą į klausimą, ar pinigų leidimas kitų labui gali pagerinti fizinę sveikatą. Ši mokslininkų … Skaityti daugiau

Meilė, emocijos ir autonominė nervų sistema

Nėra abejonių, kad meilė – ypač abipusė – gali būti fantastiškas jausmas. Įsimylėjus keičiasi žmogaus nuotaika, o taip pat ir tam tikros fiziologinės reakcijos. I. Schneiderman su kolegomis (2011) tyrė, ar „šviežia“ meilė – t.y., neseniai prasidėję santykiai – gali pakeisti žmonių autonominės (t.y., nevalingos) nervų sistemos reakcijas į emocijas. Autoriai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo … Skaityti daugiau

Fizinis aktyvumas ir laimė

Fizinis aktyvumas – tiek sporto pratimai, tiek įvairios kitos fizinio aktyvumo formos – yra naudingas žmogaus organizmui ir ne tik fizinei, bet ir psichologinei gerovei. Neal Lathia su kolegomis (2017) bandė išsiaiškinti, ar fizinis aktyvumas turi sąsajų su laimės jausmu. Tyrėjai naudodamiesi programėle mobiliajame telefone per kelis mėnesius surinko daugiau nei 10 tūkstančių dalyvių (nuo … Skaityti daugiau

Įstrigus liūdesyje ir neviltyje: depresijos ypatumai ir gydymas

  Depresija seka iš paskos lyg šešėlis, lyg tamsus vanduo, prislopinantis garsą ir nutolinantis realybę. Atrodo, esi čia, bet ne čia: artimieji, draugai kalba ir bendrauja su tavimi tarsi tu būtum šalia, bet iš tikro tuo metu esi nugrimzdęs giliai giliai į juodą vandenį. Mintyse rūkas, sunku susikaupti, sunku susikoncentruoti, atrodo, kad dangus spaudžia prie … Skaityti daugiau

Sėslumas ir asmenybės bruožai

Fizinio aktyvumo trūkumas yra susijęs su įvairiomis sveikatos problemomis, nutukimu, depresiškumu ir didesniu mirtingumu. M.S. Allen su kolegomis (2017) bandė išsiaiškinti, ar polinkis į sėslų gyvenimo būdą (t.y., mažas fizinis aktyvumas, darbo laiko bei laisvalaikio leidimas daugiausiai sėdint) yra susijęs su „didžiojo penketo“ asmenybės savybėmis (neurotizmu, sąmoningumu, sutarumu, ekstraversija ir atvirumu patirčiai). Apžvelgę 26 tyrimus … Skaityti daugiau

Kentėti ar nekentėti: galvos skausmas

Galvos skausmai gali būti skirtingos prigimties, o jų priežastys – pačios įvairiausios, pradedant sinusitu, kofeinu ar naktiniu griežimu dantimis, baigiant, žinoma, stresu ir pervargimu. Galvos skausmas gali būti pirminis, pavyzdžiui, įtampos sukeltas galvos skausmas, migrena, klasterinis galvos skausmas. Antriniai galvos skausmai gali kilti dėl traumų, smegenų kraujagyslių susirgimų ir pan.: t.y., šiuo atveju galvos skausmas … Skaityti daugiau

Maži dalykai, kuriuos galima daryti kasdien, norint mažinti stresą

Šiuolaikinis žmogus labai dažnai gyvena tarsi „autopilotu“, nesustodamas, neatsipalaiduodamas, nebūdamas „čia ir dabar“ akimirkose, neįsisąmonindamas nei aplinkos, nei savo kūno pojūčių ir poreikių. Žmogus, gyvenantis mašinaliai, tarsi atsiduria užburtame rate „keliuosi, dirbu, tvarkausi namie, miegu“ ir staiga supranta, kad nė neprisimena, ką veikė šiandien, vakar, praėjusią savaitę ar mėnesį. Neduodamas sau laiko sustoti, pabūti, įsisąmoninti … Skaityti daugiau