Atjauta sau

Kas gi geriau gali pasirūpinti mumis nei mes patys, žinodami savo poreikius, norus bei galimybes? Regis, tokia paprasta tiesa, bet daugeliui žmonių rūpinimasis savimi – gryna mistika. Dar didesnė mistika – atjauta sau. Rašiau apie ją vienam žurnalui ir atrodė taip keista: iš pirmo žvilgsnio atjauta sau gi toks paprastas dalykas – tai gebėjimas empatiškai, … Skaityti daugiau

8 savaičių mindfulness grįstos kognityvinės elgesio terapijos grupė „Laikas sau“

  Kviečiame registruotis ir dalyvauti dėmesingu įsisąmoninimu (angl. mindfulness) grįstos kognityvinės elgesio terapijos (MBCT) programoje. Programa vyks  per nuotolį, internetu, ir truks 8 savaites. MBCT susideda iš kognityvinė elgesio terapijos, praturtintos dėmesingo įsisąmoninimo (angl., mindfulness) technikomis. Kognityvinės elgesio terapijos praktikos padeda atpažinti savo mintis ir įvykių interpretacijas, jų ryšį su jausmais, o mindfulness praktikos mažina automatinį … Skaityti daugiau

Mindfulness evenings „Mind your head“ (in English)

Mindfulness is a tool which helps people to manage their mental health and gain more enjoyment in life from awareness of the given moment.  It involves making a special effort to give your full attention to what is happening in your body, your mind, in your surroundings. Mindfulness describes a way of approaching our thoughts … Skaityti daugiau

Atviri grupiniai užsiėmimai “Susidraugaukime su mindfulness”

Kviečiame registruotis ir dalyvauti atviruose grupiniuose dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) užsiėmimuose. Užsiėmimai skirti visiems, kas nori susipažinti su mindfulness praktikomis, taip pat tiems, kas jau praktikuoja ir nori palaikyti dėmesingo įsisąmoninimo įgūdžius grupėje bendraminčių. Dėmesingas įsisąmoninimas (angl., mindfulness) – tai sąmoningumas, kuris atsiranda tikslingai, be vertinimų  kreipiant savo dėmesį į esamą momentą. Mindfulness praktikos padeda … Skaityti daugiau

Naudingas, panaudotas, išnaudotas: ar gali būti per daug pasiaukojimo kitiems?

Žemėje tikrai yra egoistų, egocentrikų, daugiau ar mažiau piktybinių išnaudotojų, kurie jaučia, kad nusipelnė daugiau nei kiti ir nuolat gražiuoju ar negražiuoju reikalauja kitų patarnavimo. Tikrai nereikėtų toli ieškoti žmonių, kurie ne tik paprašo nusirašyti namų darbus, bet ir paprašo tuos namų darbus padaryti už juos į jų sąsiuvinį. Būtų labai paprasta tokius prašytojus linčiuoti, … Skaityti daugiau

Į pasaulio kraštą: keliavimo nauda

Vėjas plaukuose, laisvė širdyje, o priešaky – dar nematyti vaizdai ir dar neišjausti jausmai. Ar išgyvenate tą malonų laukimą ir ilgesį, tą šiek tiek su nerimo pamaišytą virpulį prieš keliones, kai žinote, kad patirsite kažką naujo ir netikėto? Turbūt didžioji dalis žmonių jaučia potraukį keliauti. Taip, neretai šį norą apriboja lėšų ir laiko stygius; maža … Skaityti daugiau

Ko galima išmokti iš knygų

Visai neseniai teko rašyti straipsnį žurnalui „Psichologija tau“ apie pasakų naudą vaikams (straipsnis pasirodys liepos mėnesį). Ruošiant straipsnį į rankas man pakliuvo Marios Molickos knyga „Pasakų terapija“ – kas mane nustebino, autorė pabrėžė, kad pasakų naudą (ypač vaikų baimėms) galima paaiškinti per kognityvinės elgesio terapijos paradigmą: tinkamai parinktos pasakos gali „nujautrinti“ vaiką  (t.y., padėti nebebijoti … Skaityti daugiau

Fizinis aktyvumas ir laimė

Fizinis aktyvumas – tiek sporto pratimai, tiek įvairios kitos fizinio aktyvumo formos – yra naudingas žmogaus organizmui ir ne tik fizinei, bet ir psichologinei gerovei. Neal Lathia su kolegomis (2017) bandė išsiaiškinti, ar fizinis aktyvumas turi sąsajų su laimės jausmu. Tyrėjai naudodamiesi programėle mobiliajame telefone per kelis mėnesius surinko daugiau nei 10 tūkstančių dalyvių (nuo … Skaityti daugiau

Maži dalykai, kuriuos galima daryti kasdien, norint mažinti stresą

Šiuolaikinis žmogus labai dažnai gyvena tarsi „autopilotu“, nesustodamas, neatsipalaiduodamas, nebūdamas „čia ir dabar“ akimirkose, neįsisąmonindamas nei aplinkos, nei savo kūno pojūčių ir poreikių. Žmogus, gyvenantis mašinaliai, tarsi atsiduria užburtame rate „keliuosi, dirbu, tvarkausi namie, miegu“ ir staiga supranta, kad nė neprisimena, ką veikė šiandien, vakar, praėjusią savaitę ar mėnesį. Neduodamas sau laiko sustoti, pabūti, įsisąmoninti … Skaityti daugiau