Psichologinės gynybos, įvairūs sunkumai ir… seksas

Psichologinės gynybos – tai tam tikros žmonių nesąmoningai naudojamos strategijos, skirtos susidoroti su įvairiais vidiniais ir išoriniais konfliktais. Kiekvienas žmogus pasižymi tam tikromis gynybomis, kurioms teikiama pirmenybė ir kurios tampa asmenybės funkcionavimo dalimi. Tos gynybos įvairių autorių neretai yra grupuojamos pagal brandumą: t.y., nuo atsiradusių anksčiau raidoje ir labiau iškraipančių realybės suvokimą (pvz., neigimas, atsiribojimas, … Skaityti daugiau

Kaip tėvai gali prisidėti prie vaikų kūrybiškumo ugdymo?

Kūrybiškumas yra savybė, kuri reikalinga visur: nuo elementarių kasdienių problemų sprendimo iki sudėtingų gyvenimo iššūkių. Tėvai dažniausiai gan anksti pastebi, ar jų vaikas kūrybiškas: kūrybiški vaikai pasižymi lakia vaizduote ir gebėjimu detaliai fantazuoti, kurti istorijas, pasakas, spektaklius, „išradimus“, taip pat gebėjimu sugalvoti netikėtas naujas idėjas bei išradingumu. Savaime suprantama, kai kurie kūrybiški vaikai taip pat … Skaityti daugiau

Suaugusiųjų žaismingumas

Žaismingumas – tai polinkis perdirbti įvairias situacijas taip, kad jos pakeltų nuotaiką, būtų labiau stimuliuojančios ir labiau malonios. Suaugusiųjų žaismingumas padeda jiems išlaviruoti sudėtingose situacijose pažvelgiant į jas iš kitos perspektyvos. X. D. Yue su kolegomis (2016) pamėgino ištirti, ar suaugusiųjų žaismingumas siejasi su jų humoro stiliumi ir subjektyviu laimės jausmu. Jie apklausė per 300 … Skaityti daugiau

Meilė, emocijos ir autonominė nervų sistema

Nėra abejonių, kad meilė – ypač abipusė – gali būti fantastiškas jausmas. Įsimylėjus keičiasi žmogaus nuotaika, o taip pat ir tam tikros fiziologinės reakcijos. I. Schneiderman su kolegomis (2011) tyrė, ar „šviežia“ meilė – t.y., neseniai prasidėję santykiai – gali pakeisti žmonių autonominės (t.y., nevalingos) nervų sistemos reakcijas į emocijas. Autoriai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo … Skaityti daugiau

Ar psichoterapija gali pakeisti asmenybės bruožus?

Asmenybę tyrinėjantys mokslininkai nesutaria: ar gali psichoterapijos metu keistis žmogaus asmenybės bruožai? Ar gali žmogus pasidaryti mažiau neurotiškas ar labiau ekstravertas, gal labiau atviras patirtims? Į šį klausimą susistemintai mėgino atsakyti Brent W. Roberts su kolegomis (2017). Autoriai atliko anksčiau atliktų tyrimų meta-analizę: jie apžvelgė 207 straipsnius (publikuotus 1959-2013 m.), kuriuose buvo aprašomos įvairios psichoterapinės intervencijos, … Skaityti daugiau

Meilė iš pirmo žvilgsnio

  Galvoje rūkas, mintyse chaosas, širdis nebesilaiko krūtinėje, balsas lūžta, rankos dreba, NEBEĮMANOMA susikaupti. Sukrėtimas – štai kaip būtų galima pavadinti netikėtai lyg iš niekur smogusį susižavėjimą. Ar kada jautėte tai? Tą nenumaldomą norą būti šalia TO žmogaus, tą jausmą, kai, atrodo, eitum visą gyvenimą į pasaulio kraštą šalia TO žmogaus, tą troškimą – paliesk, … Skaityti daugiau

Ilgalaikės smurto prieš vaikus pasekmės

Lyg ir savaime suprantama turėtų būti tai, kad smurtas prieš vaikus neatneša nieko gero. Rosana E. Norman su kolegomis (2012) teigia, kad šis klausimas vis tik nepraranda aktualumo. Siekdami išsiaiškinti, kaip fizinis ir emocinis smurtas prieš vaikus bei vaikų nepriežiūra veikia vaikus ilgalaikėje perspektyvoje, šie mokslininkai atliko 124 tyrimų meta-analizę (t.y., sistemingą tyrimų apžvalgą ir … Skaityti daugiau

Kraštutinis atsitraukimas į fantazijų pasaulį: kai gyvenimas išgalvotame pasaulyje tampa malonesnis už realybę

Studentas, užuot rašęs bakalauro darbą, valandų valandas kasdien skiria svajonėms apie tai, kaip sukuria laiko mašiną, sustabdo laiką, parašo ilgai atidėliotą darbą, gauna puikų įvertinimą bei Magna cum laude diplomą… o realiame gyvenime ir toliau nerašo savo darbo. Užsikrautų darbų nespėjantis atlikti darbuotojas, „apsigyvenęs“ išsamioje fantazijoje apie klonavimo aparatą, sukuriantį daug jo kopijų, kurios paraleliai … Skaityti daugiau