Slegiančios paslaptys

Paslaptys apsunkina! 2012 m. M. L. Slepian ir bendraautorių atlikto tyrimo metu buvo tyrinėjama, ar žmones paslaptys veikia kaip realūs fiziniai svoriai. Keturiuose tyrimuose tirti žmonės, saugantys dideles svarbias paslaptis (pvz., apie neištikimybę ar seksualinę orientaciją). Rezultatai atskleidė, kad žmonės, turėję didesnių paslapčių, vertino kalvas kaip aukštesnes, atstumus kaip tolimesnius, teigė, kad fiziniai darbai reikalavo … Skaityti daugiau

Kentėti ar nekentėti: galvos skausmas

Galvos skausmai gali būti skirtingos prigimties, o jų priežastys – pačios įvairiausios, pradedant sinusitu, kofeinu ar naktiniu griežimu dantimis, baigiant, žinoma, stresu ir pervargimu. Galvos skausmas gali būti pirminis, pavyzdžiui, įtampos sukeltas galvos skausmas, migrena, klasterinis galvos skausmas. Antriniai galvos skausmai gali kilti dėl traumų, smegenų kraujagyslių susirgimų ir pan.: t.y., šiuo atveju galvos skausmas … Skaityti daugiau

Maži dalykai, kuriuos galima daryti kasdien, norint mažinti stresą

Šiuolaikinis žmogus labai dažnai gyvena tarsi „autopilotu“, nesustodamas, neatsipalaiduodamas, nebūdamas „čia ir dabar“ akimirkose, neįsisąmonindamas nei aplinkos, nei savo kūno pojūčių ir poreikių. Žmogus, gyvenantis mašinaliai, tarsi atsiduria užburtame rate „keliuosi, dirbu, tvarkausi namie, miegu“ ir staiga supranta, kad nė neprisimena, ką veikė šiandien, vakar, praėjusią savaitę ar mėnesį. Neduodamas sau laiko sustoti, pabūti, įsisąmoninti … Skaityti daugiau

Šlapimo nelaikymas ir su juo susiję psichologiniai sunkumai

  Šiandien kiek netikėtai teko apsilankyti Všį Inkocentro rengtame seminare „Kaip atpažinti šlapimo nelaikantį pacientą“. Kvietimas į renginį suintrigavo: organizatoriai pabrėžė, kad Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis pasaulyje šlapimo nelaiko net 4 – 8 % žmonių, o vien Lietuvoje jų gali būti iki 300 tūkst., taip pat akcentuota, kad šlapimo nelaikymas ypatingai daro įtaką žmogaus gyvenimo … Skaityti daugiau

Maistas ir psichikos sveikata

Mityba neatsiejama nuo geros savijautos, tiek fizinės, tiek psichologinės. Deja, susidurdamas su sunkumais žmogus neretai griebiasi netinkamos mitybos (pvz., daug saldaus ar “greito” maisto, kai jaučiamas stresas) ar kaip tik ima nevalgyti (ir tai natūralu, nes stresą išgyvenčio asmens organizme fiziologiniai procesai vyksta taip, kad kraujotaka nukreipiama ne į skrandį, o į raumenis (pasiruošiama “bėgti” … Skaityti daugiau

Priešgyniaujantis vaiko elgesys: gairės tėvams

  Kiekvienas vaikas retkarčiais daugiau ar mažiau neklauso ir pasiginčyja su tėvais. Gebėjimas išreikšti savo nuomonę ir ją apginti, kai tai daroma neužgauliai ir argumentuotai, gali būti labai naudingas. Tačiau vertėtų sunerimti, jei vaikas priešgyniauja, elgiasi ir kalba šiurkščiai ir neklauso beveik visada. Jei vaikas ginčijasi su suaugusiais, greitai netenka kantrybės ir ima pykti, dažnai … Skaityti daugiau

Jo didenybė pyktis

Pyktis yra gyvenimo dalis – tiek pat kaip ir džiaugsmas, baimė, laimė ar kitos emocijos. Niekas nesirenka pykti – pyktis yra „užprogramuotas“ žmogaus nervų sistemoje ir pirmosios jo apraiškos pasirodo labai anksti, dar kūdikystėje. Nuo pykčio „neapsaugotas“ nei vienas: nors ir skirtingu intensyvumu ar dėl skirtingų priežasčių, bet pyktį jaučia visi: vaikai ir suaugę, vyrai … Skaityti daugiau

Apie emocijas

Ar kada nors bandėte suskaičiuoti, kiek emocijų gebate jausti (ar įvardinti)? Kiek jausmų išgyvenate per dieną? O kiek ir kokių nuotaikų atpažįstate kituose? Emocija – tai sudėtinga reakcija, kuria individas stengiasi naudoti tvarkantis su asmeniškai svarbiu dalyku ar įvykiu. Emocijas sudaro fiziologinė (organizme vykstantys pokyčiai), pažintinė (su emocijomis susiję pažintiniai procesai – mintys, prisiminimai, savo … Skaityti daugiau

Apie kognityvinę elgesio terapiją

Kognityvinė elgesio terapija (KET, angl. Cognitive Behavioral Therapy [CBT]) – viena iš psichoterapijos rūšių, aiškinanti, kaip yra susiję žmogaus mintys, emocijos ir elgesys. Tai plačiai pasaulyje psichoterapeutų taikoma psichoterapijos kryptis, kurios efektyvumas yra pagrįstas gausiais empiriniais tyrimais. KET vystėsi „bangomis“ – pirmiausia apie 1950-1970 JAV, P. Afrikoje ir Didžiojoje Britanijoje atsirado ir vystėsi elgesio terapija, … Skaityti daugiau

Kaip su vaiku kalbėti apie įvaikinimą

Vaikams reikia tiesos Jau daugelį metų įvaikinimo specialistai ir psichologai laikosi nuomonės, kad vaikai kaip įmanoma anksčiau turi sužinoti apie tai, kad jie yra įvaikinti. Bėgant laikui, įvaikiai šeimoje pradeda jausti, kad šeimoje kai kuriomis aplinkybėmis yra kažkas nutylima arba tėvai nėra visai atviri. Paslaptis apsunkina vaikų-tėvų ryšius, vidinis jų tarpusavio santykis tampa negyvas, tėvus … Skaityti daugiau