Kaip išsirinkti gerą psichologą?

Apsisprendus dėl patiriamų sunkumų kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą gali apimti pasimetimas dėl specialistų gausos. Kuris specialistas geras? Tas, kurį rekomendavo draugė, o gal tas, kuris, dažniau matomas televizijoje ar yra parašęs knygą? Be to, dar daugiau sumaišties gali kilti dėl to, kad savo darbe psichologai bei psichoterapeutai remiasi pačiomis įvairiausiomis psichoterapijos kryptimis: kognityvine elgesio … Skaityti daugiau

Mąstymo klaidos, trukdančios darbe

Tai, ką ir kaip mąstome, gali stipriai paveikti mūsų jausmus ir elgesį. Įsivaizduokite situaciją: kolegė ryte su jumis nepasisveikina. Pirma jums į galvą šovusi mintis – „ji pyksta ant manęs“, galvoje tuoj pat ima suktis mintys apie tai, ką jūs jai padarėte per Kalėdų vakarėlį prieš tris metus, mintyse imate keikti kolegę, kad ji „amžiais … Skaityti daugiau

Kaip „sugadinti“ savo vaikus

  Akivaizdu, kad tai, ką daro tėvai, neišvengiamai daro įtaką vaiko radai, fizinei ir psichologinei gerovei, elgesiui, įsitikinimams ir vertybėms. Iš esmės vaiko auginimas yra milžiniška atsakomybė: praktiškai VISKAS, ką daro ar nedaro tėvai gali būti tai, dėl ko vaikas turės ar neturės sunkumų. Kartais tėvams tiesiog trūksta žinių ar supratimo, kaip auginti vaikus. Kartais … Skaityti daugiau

Slegiančios paslaptys

Paslaptys apsunkina! 2012 m. M. L. Slepian ir bendraautorių atlikto tyrimo metu buvo tyrinėjama, ar žmones paslaptys veikia kaip realūs fiziniai svoriai. Keturiuose tyrimuose tirti žmonės, saugantys dideles svarbias paslaptis (pvz., apie neištikimybę ar seksualinę orientaciją). Rezultatai atskleidė, kad žmonės, turėję didesnių paslapčių, vertino kalvas kaip aukštesnes, atstumus kaip tolimesnius, teigė, kad fiziniai darbai reikalavo … Skaityti daugiau

Kentėti ar nekentėti: galvos skausmas

Galvos skausmai gali būti skirtingos prigimties, o jų priežastys – pačios įvairiausios, pradedant sinusitu, kofeinu ar naktiniu griežimu dantimis, baigiant, žinoma, stresu ir pervargimu. Galvos skausmas gali būti pirminis, pavyzdžiui, įtampos sukeltas galvos skausmas, migrena, klasterinis galvos skausmas. Antriniai galvos skausmai gali kilti dėl traumų, smegenų kraujagyslių susirgimų ir pan.: t.y., šiuo atveju galvos skausmas … Skaityti daugiau

Maži dalykai, kuriuos galima daryti kasdien, norint mažinti stresą

Šiuolaikinis žmogus labai dažnai gyvena tarsi „autopilotu“, nesustodamas, neatsipalaiduodamas, nebūdamas „čia ir dabar“ akimirkose, neįsisąmonindamas nei aplinkos, nei savo kūno pojūčių ir poreikių. Žmogus, gyvenantis mašinaliai, tarsi atsiduria užburtame rate „keliuosi, dirbu, tvarkausi namie, miegu“ ir staiga supranta, kad nė neprisimena, ką veikė šiandien, vakar, praėjusią savaitę ar mėnesį. Neduodamas sau laiko sustoti, pabūti, įsisąmoninti … Skaityti daugiau

Šlapimo nelaikymas ir su juo susiję psichologiniai sunkumai

  Šiandien kiek netikėtai teko apsilankyti Všį Inkocentro rengtame seminare „Kaip atpažinti šlapimo nelaikantį pacientą“. Kvietimas į renginį suintrigavo: organizatoriai pabrėžė, kad Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis pasaulyje šlapimo nelaiko net 4 – 8 % žmonių, o vien Lietuvoje jų gali būti iki 300 tūkst., taip pat akcentuota, kad šlapimo nelaikymas ypatingai daro įtaką žmogaus gyvenimo … Skaityti daugiau

Maistas ir psichikos sveikata

Mityba neatsiejama nuo geros savijautos, tiek fizinės, tiek psichologinės. Deja, susidurdamas su sunkumais žmogus neretai griebiasi netinkamos mitybos (pvz., daug saldaus ar “greito” maisto, kai jaučiamas stresas) ar kaip tik ima nevalgyti (ir tai natūralu, nes stresą išgyvenčio asmens organizme fiziologiniai procesai vyksta taip, kad kraujotaka nukreipiama ne į skrandį, o į raumenis (pasiruošiama “bėgti” … Skaityti daugiau

Priešgyniaujantis vaiko elgesys: gairės tėvams

  Kiekvienas vaikas retkarčiais daugiau ar mažiau neklauso ir pasiginčyja su tėvais. Gebėjimas išreikšti savo nuomonę ir ją apginti, kai tai daroma neužgauliai ir argumentuotai, gali būti labai naudingas. Tačiau vertėtų sunerimti, jei vaikas priešgyniauja, elgiasi ir kalba šiurkščiai ir neklauso beveik visada. Jei vaikas ginčijasi su suaugusiais, greitai netenka kantrybės ir ima pykti, dažnai … Skaityti daugiau

Jo didenybė pyktis

Pyktis yra gyvenimo dalis – tiek pat kaip ir džiaugsmas, baimė, laimė ar kitos emocijos. Niekas nesirenka pykti – pyktis yra „užprogramuotas“ žmogaus nervų sistemoje ir pirmosios jo apraiškos pasirodo labai anksti, dar kūdikystėje. Nuo pykčio „neapsaugotas“ nei vienas: nors ir skirtingu intensyvumu ar dėl skirtingų priežasčių, bet pyktį jaučia visi: vaikai ir suaugę, vyrai … Skaityti daugiau