• Kristina Paradnikė
    Tai, ką ir kaip mąstome, gali stipriai paveikti mūsų jausmus ir elgesį. Įsivaizduokite situaciją: kolegė ryte su jumis nepasisveikina. Pirma jums į galvą šovusi mintis – „ji pyksta ant manęs“, galvoje tuoj pat ima suktis mintys apie tai, ką jūs jai padarėte per Kalėdų vakarėlį prieš tris metus, mintyse imate keikti kolegę, kad ji „amžiais ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
      Akivaizdu, kad tai, ką daro tėvai, neišvengiamai daro įtaką vaiko radai, fizinei ir psichologinei gerovei, elgesiui, įsitikinimams ir vertybėms. Iš esmės vaiko auginimas yra milžiniška atsakomybė: praktiškai VISKAS, ką daro ar nedaro tėvai gali būti tai, dėl ko vaikas turės ar neturės sunkumų. Kartais tėvams tiesiog trūksta žinių ar supratimo, kaip auginti vaikus. Kartais ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
    Galvos skausmai gali būti skirtingos prigimties, o jų priežastys – pačios įvairiausios, pradedant sinusitu, kofeinu ar naktiniu griežimu dantimis, baigiant, žinoma, stresu ir pervargimu. Galvos skausmas gali būti pirminis, pavyzdžiui, įtampos sukeltas galvos skausmas, migrena, klasterinis galvos skausmas. Antriniai galvos skausmai gali kilti dėl traumų, smegenų kraujagyslių susirgimų ir pan.: t.y., šiuo atveju galvos skausmas ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
    Šiuolaikinis žmogus labai dažnai gyvena tarsi „autopilotu“, nesustodamas, neatsipalaiduodamas, nebūdamas „čia ir dabar“ akimirkose, neįsisąmonindamas nei aplinkos, nei savo kūno pojūčių ir poreikių. Žmogus, gyvenantis mašinaliai, tarsi atsiduria užburtame rate „keliuosi, dirbu, tvarkausi namie, miegu“ ir staiga supranta, kad nė neprisimena, ką veikė šiandien, vakar, praėjusią savaitę ar mėnesį. Neduodamas sau laiko sustoti, pabūti, įsisąmoninti ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
      Šiandien kiek netikėtai teko apsilankyti Všį Inkocentro rengtame seminare „Kaip atpažinti šlapimo nelaikantį pacientą“. Kvietimas į renginį suintrigavo: organizatoriai pabrėžė, kad Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis pasaulyje šlapimo nelaiko net 4 – 8 % žmonių, o vien Lietuvoje jų gali būti iki 300 tūkst., taip pat akcentuota, kad šlapimo nelaikymas ypatingai daro įtaką žmogaus gyvenimo ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
    Mityba neatsiejama nuo geros savijautos, tiek fizinės, tiek psichologinės. Deja, susidurdamas su sunkumais žmogus neretai griebiasi netinkamos mitybos (pvz., daug saldaus ar “greito” maisto, kai jaučiamas stresas) ar kaip tik ima nevalgyti (ir tai natūralu, nes stresą išgyvenčio asmens organizme fiziologiniai procesai vyksta taip, kad kraujotaka nukreipiama ne į skrandį, o į raumenis (pasiruošiama “bėgti” ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
      Kiekvienas vaikas retkarčiais daugiau ar mažiau neklauso ir pasiginčyja su tėvais. Gebėjimas išreikšti savo nuomonę ir ją apginti, kai tai daroma neužgauliai ir argumentuotai, gali būti labai naudingas. Tačiau vertėtų sunerimti, jei vaikas priešgyniauja, elgiasi ir kalba šiurkščiai ir neklauso beveik visada. Jei vaikas ginčijasi su suaugusiais, greitai netenka kantrybės ir ima pykti, dažnai ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
    Pyktis yra gyvenimo dalis – tiek pat kaip ir džiaugsmas, baimė, laimė ar kitos emocijos. Niekas nesirenka pykti – pyktis yra „užprogramuotas“ žmogaus nervų sistemoje ir pirmosios jo apraiškos pasirodo labai anksti, dar kūdikystėje. Nuo pykčio „neapsaugotas“ nei vienas: nors ir skirtingu intensyvumu ar dėl skirtingų priežasčių, bet pyktį jaučia visi: vaikai ir suaugę, vyrai ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
    Ar kada nors bandėte suskaičiuoti, kiek emocijų gebate jausti (ar įvardinti)? Kiek jausmų išgyvenate per dieną? O kiek ir kokių nuotaikų atpažįstate kituose? Emocija – tai sudėtinga reakcija, kuria individas stengiasi naudoti tvarkantis su asmeniškai svarbiu dalyku ar įvykiu. Emocijas sudaro fiziologinė (organizme vykstantys pokyčiai), pažintinė (su emocijomis susiję pažintiniai procesai – mintys, prisiminimai, savo ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
    Kognityvinė elgesio terapija (KET, angl. Cognitive Behavioral Therapy [CBT]) – viena iš psichoterapijos rūšių, aiškinanti, kaip yra susiję žmogaus mintys, emocijos ir elgesys. Tai plačiai pasaulyje psichoterapeutų taikoma psichoterapijos kryptis, kurios efektyvumas yra pagrįstas gausiais empiriniais tyrimais. KET vystėsi „bangomis“ – pirmiausia apie 1950-1970 JAV, P. Afrikoje ir Didžiojoje Britanijoje atsirado ir vystėsi elgesio terapija, ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
    Vaikams reikia tiesos Jau daugelį metų įvaikinimo specialistai ir psichologai laikosi nuomonės, kad vaikai kaip įmanoma anksčiau turi sužinoti apie tai, kad jie yra įvaikinti. Bėgant laikui, įvaikiai šeimoje pradeda jausti, kad šeimoje kai kuriomis aplinkybėmis yra kažkas nutylima arba tėvai nėra visai atviri. Paslaptis apsunkina vaikų-tėvų ryšius, vidinis jų tarpusavio santykis tampa negyvas, tėvus ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
    Didžioji dalis vaikų žaidžia žaidimus kompiuteryje, telefone, planšetėje ar žaidimų konsolėse. Nors daugelis tėvų norėtų, kad žaidimai būtų lavinantys, o kompiuteris daugiausia būtų naudojamas mokslams, praktiškai kiekvienas vaikas, tiek berniukai, tiek mergaitės, daugiau ar mažiau naudojasi technologijomis žaidimams, o ne mokymuisi. Kai žaidžiami žaidimai atitinka amžių ir neužima viso vaiko laisvalaikio, žaidimai daug žalos nedaro ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
    Neretas vaikas susiduria su baimę, nerimą, stresą keliančiomis situacijomis. Vaikai šias emocijas išgyvena skirtingai. Vienas nesunkiai gali pradėti lankyti mokyklą ir be didesnių pastangų rinkti gerus pažymius, o kitam konkurencija mokykloje atrodo tokia bauginanti, kad net pamačius mokyklinį autobusą, privažiuojantį prie stotelės, jam gali pradėti raižyti pilvą ir mausti galvą. Baimė – tai viena pagrindinių ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
    Knyga tokiu intriguojančiu pavadinimu tiesiog privalėjo atsidurti mano rankose. Ir labai džiugu, kad atsidūrė! Parašyta britų neurologo, 1985 m., bet, manau, ir dabar verta dėmesio tų, kurie domisi psichologija, psichiatrija, neurologija ir žmogaus protu bendrai. Knygoje neilguose skyreliuose O. Sacks aprašo pačius netikėčiausius, keisčiausius neurologinius atvejus, su kuriais jam teko susidurti. Pvz., moteris, po nervų uždegimo nustojusi ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
    Vienas iš didžiausių dėstytojo darbo privalumų, mano subjektyvia nuomone, yra tai, kad tenka nuolat mokytis kartu su studentais (nemažai tenka išmokti ir iš jų – bet čia kita tema 🙂 ). Ruošiantis paskaitoms tenka ne tik atnaujinti dėstomo dalyko žinias, bet neretai ir jas papildyti. Šįkart ruošiantis seminarui teko pasigilinti į kognityvinės ir elgesio terapijos ... Skaityti daugiau