Knygos refleksija: Oliver Sacks “Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle”

Knyga tokiu intriguojančiu pavadinimu tiesiog privalėjo atsidurti mano rankose. Ir labai džiugu, kad atsidūrė! Parašyta britų neurologo, 1985 m., bet, manau, ir dabar verta dėmesio tų, kurie domisi psichologija, psichiatrija, neurologija ir žmogaus protu bendrai.Vyras-kuris-savo-zmona-palaike-skrybele

Knygoje neilguose skyreliuose O. Sacks aprašo pačius netikėčiausius, keisčiausius neurologinius atvejus, su kuriais jam teko susidurti. Pvz., moteris, po nervų uždegimo nustojusi jausti savo kūną: atrodo, toks nereikšmingas pojūtis – jausti, kur esi erdvėje. O pasirodo, visai ne: netekusi propriocepcijos sugebėjimo autoriaus pacientė net ir kalbėti turėjo mokytis iš naujo. Knygoje aprašomos ir laike “pasiklydusių” žmonių istorijos – Korsakovo amnezijos atvejai, kai žmogus lieka užstrigęs praeityje ir negali prisiminti nieko naujo. Tos pačios kelios minutės ar sekundės vis sukasi ir sukasi žmogaus gyvenime iš naujo ir iš naujo.

Skaitant knygą taip pat labai “įstrigo” ir prajuokino istorija apie pacientus, nesuvokiančius žodžių (tai vadinama afazija), besiklausančius prezidento kalbos ir leipstančius iš juoko – “Mes, normalieji, – be abejo, visiškai negalvodami, kad būsim apgauti, – iš tiesų ir buvome apgauti […]. Ir tas suktas pačių žodžių vartojimas kartu su sukta balso intonacija buvo toks klastingas, kad tiktai turintieji smegenų pažeidimų viską suprato ir liko neapgauti“, rašo autorius (120 psl.).

Be galo netikėtas atradimas buvo ir tai, kad fantominis skausmas – t.y., kai žmogus jaučia prarastą galūnę, – gali būti naudingas žmogui mokantis naudotis protezais: be protezo žmogui skauda, o su protezu žmogus gali jaustis visai gerai ir išmokti valdyti protezą greičiau ir lengviau nei tas, kuris fantominių galūnių nejaučia. Nežinau, kaip iki šiol, berods, tiek girdėjusi apie fantomines galūnes, buvau praklausiusi šį įdomų fantominio skausmo ypatumą.

Greta kitų istorijų O. Sacks aprašo ir tokius neįtikėtinus atvejus, kaip buvęs stalius, kuris sirgdamas Parskinsono liga ir nebegalėdamas vaikščioti tiesiai susimeistravo “gulsčiuką” ant akinių; dvyniai, turintys gilią intelekto negalią, bet bendraujantys ir pasaulį matantys pirminiais skaičiais (net ir dvidešimtženkliais!); akla moteris, kuri niekada nenaudojo savo rankų ir tik būdama 60ties išmoko ir suprato, ką su jomis “veikti”…

Aš esu didelė medicininių serialų fanatikė – turbūt peržiūrėjau visus prieinamus (pradedant “House”, Grey’s Anatomy”, “ER”, baigiant “Scrubs” ir net absurdišką ir parodijuojantį “Childrens Hospital”). Daugelis knygoje aprašytų medicinių būklių yra be galo plačiai išeskaluotos televizijos (na nėra nei vienos muilo operos be amnezijos, o ką jau kalbėti apie minėtus medicinius serialus ar tokius filmus kaip “50 First Dates”). Ir itin dažnai televizijoje tie atvejai “stebuklingai” išgydomi ar mažų mažiausiai romantizuojami. Tuo tarpu realybėje  daugelis tų atvejų reti ir skausmingi (ir pačiam žmogui, ir jo artimiesiems). Nežinau, gal dėl to, kad knygą skaičiau tarp migrenos priepuolių, nemažai istorijų mane skaudžiai sukrėtė ir privertė pamąstyti “o kas, jei…” bei ką galiu daryti šiandien, kol galiu tai daryti.

Reziumuojant – įdomi, intriguojanti knyga, o istorijos tiek pat įsimenančios, kiek ir knygos pavadinimas. O dar sako: nepsręsk apie knygą iš viršelio 🙂 Šiuo atveju tai tikrai negalioja 🙂

 

 

Kristina Paradnikė

Esu vaikų ir suaugusiųjų psichologė – psichoterapeutė. Savo klientams stengiuosi padėti atrasti ir stiprinti vidinius resursus bei įveikti kliūtis, trukdančias gyventi harmoningą ir pilnavertį gyvenimą.

Čia galite:
> Rasti daugiau mano straipsnių
> Sekti mano naujienas Facebook’e
> Užsirašyti psichologinei konsultacijai

 

Jei mano tinklaraščio straipsniai jums atrodo naudingi bei įdomūs ir norite man padėkoti, galite tai padaryti pasidalindami virtualiu “kavos puodeliu” 🙂 Norėdami tai padaryti paspauskite nuorodą žemiau ir sekite PayPal sistemos instrukcijas. Ačiū!