Subjektyvus amžius: koks jaučiuosi, toks ir esu

Savo psichologinėje praktikoje neretai susiduriu su žmonėmis, kurie jaučiasi tarsi būtų vaikai, įstrigę suaugusiųjų kūnuose, lygiai taip pat tenka dirbti su žmonėmis, kurie jaučiasi per anksti susenę. Norėčiau pasidalinti keliomis mintimis iš tyrimų apie subjektyvų amžių.

Ką atskleidžia tyrimai:

  • didžioji dalis paauglių jaučiasi esantys savo realaus amžiaus arba šiek tiek vyresni, o nuo maždaug 25-30 metų su kiekvienu dešimtmečiu didėja procentas žmonių, kurie jaučiasi esantys jaunesni nei jų biologinis amžius;
  • tarp labiausiai sendinančių veiksnių yra depresija, vienišumo jausmas, nerimas, liūdesys, lėtinis stresas; su vyresniu subjektyviu amžiumi taip pat siejasi žemesnis socioekonominis statusas, finansiniai sunkumai, lėtinės ligos;
  • vyresniame chronologiniame amžiuje senesniais nei yra jaučiasi žmonės su prastesne fizine sveikata, autonomijos praradimu, sutrikusiu intelektiniu funkcionavimu (pvz., prastesne atmintimi, sunkiau įsisavinama informacija), siaurėjančiais socialiniais ryšiais bei sutrikusiu judėjimu;
  • žmonės, kurie subjektyviai jaučiasi senesni, nei yra iš tikrųjų, realiai turi didesnę tikimybę susirgti bei trumpiau gyvena;
  • jautimasis vyresniu prognozuoja mažesnį pasitenkinimą gyvenimu bei didesnę depresijos tikimybę;
  • net ir tie, kurie įvardina savo subjektyvų amžių kaip mažesnį nei biologinį, tačiau teigia, kad tas jų subjektyvus amžius reiškia senatvę (pvz., realiai yra 75 metai, žmogus jaučiasi kaip 65, bet sako, kad 65 – jau gili senatvė), emociškai jaučiasi prasčiau ir pasižymi prastesne sveikata nei tie, kurie to paties subjektyvaus amžiaus dar nelaiko senatviniu;
  • save jaunesniais laikantys žmonės dažniau yra patenkinti savo amžiumi bei savo sveikata, pasižymi aukštesne psichologine gerove, geresne fizine sveikata bei geresne atmintimi;
  • net ir objektyviai vyresni žmonės, kurie viduje jaučiasi dar jauni ir tiki, kad dar turi daug galimybių, jaučiasi kur kas motyvuotesni darbe ir pasiekia kur kas aukštesnius darbo rezultatus – nepriklausomai nuo jų realaus amžiaus.

Taigi akivaizdu, kad subjektyviai jaučiamas amžius siejasi su psichologine žmogaus savijauta bei su fizine sveikata. Panašu, kad „apsimoka“ jaustis jaunesniu 😊 o kaip tai pasiekti?

Nors laiko sustabdyti neįmanoma, yra dalykų, kuriuos galima daryti norint kuo ilgiau jaustis jaunesniam:

  1. Nuolat išbandyti ką nors naujo.
  2. Mokytis naujų dalykų.
  3. Bendrauti, savanoriauti, rūpintis savo socialiniu ratu.
  4. Apsupti save pozityviais žmonėmis.
  5. Žaisti (su savo vaikais, ar tiesiog nepamiršti žaismingumo gyvenime).
  6. Keliauti ir patirti naujoves.
  7. Daryti gerus darbus.
  8. Mylėtis, rūpintis savo romantiniu gyvenimu.
  9. Sveikai maitintis ir judėti.
  10. Medituoti.
  11. Ieškoti pagalbos patiriant nerimą, depresiją, stresą.
  12. Turėti tikslų ir dirbti.

Apibendrinant, norint išsaugoti vidinį jaunystės jausmą verta pamėginti gyventi taip, kaip gyvena jauni vidumi žmonės (tiesa, tai daryti reikėtų nepamirštant sveiko proto, o ne beatodairiškai). Nepaisydami savo biologinio amžiaus leiskite sau kartais pabūti žaismingu, nuolat suteikite savo smegenims naujovių, plėskite savo akiratį, bendraukite su žmonėmis, kurie jūsų nesendina ir nemenkina, eikite iš komforto zonos ir nepamirškite rūpintis ne tik savo sielos, bet ir kūno gerove.

 

Kristina Paradnikė

Esu vaikų ir suaugusiųjų psichologė – psichoterapeutė. Savo klientams stengiuosi padėti atrasti ir stiprinti vidinius resursus bei įveikti kliūtis, trukdančias gyventi harmoningą ir pilnavertį gyvenimą.

Čia galite:
> Rasti daugiau mano straipsnių
> Sekti mano naujienas Facebook’e
> Sekti mane Instagram
> Užsirašyti psichologinei konsultacijai

 

Jei mano tinklaraščio straipsniai jums atrodo naudingi bei įdomūs ir norite man padėkoti, galite tai padaryti pasidalindami virtualiu “kavos puodeliu” 🙂 Norėdami tai padaryti paspauskite nuorodą žemiau ir sekite PayPal sistemos instrukcijas. Ačiū!