Ką vertėtų žinoti prieš kreipiantis į psichologą?

Normalu, kad prieš pirmą kartą kreipiantis pas psichologą ar psichoterapeutą gali būti neramu: kas manęs laukia? Ką man reikės kalbėti? O kas jei specialistas nepatiks arba nepadės? Šie klausimai yra labai natūralūs. Žemiau – atsakymai į dažniausius klausimus, kurie kyla žmonėms, besvarstantiems kreiptis psichologinės pagalbos.

 Kada ieškoti psichologinės pagalbos?

Nėra vienos taisyklės, kada jau reikia pagalbos, o kada dar ne. Pagrindinis kriterijus, ko gero, būtų tai, ar pavyksta su sunkumais susitvarkyti savarankiškai, ar norisi žvilgsnio iš šalies. Taip pat svarbu tai, kiek sunkumai trukdo kasdienį gyvenimą: nebūtina kankintis, jei galima gauti profesionalią pagalbą. Taip pat jei prasta savijauta užsitęsia ar laipsniškai prastėja, pravartu nelaukti atsidūrimo visiškoje emocinėje „duobėje“ ir pagalbos ieškoti kol sunkumai nėra įsišakniję labai giliai.

Žmonės psichologinės pagalbos ieško dėl įvairiausių priežasčių – nerimo, streso, įtampos, liūdesio, nuotaikų svyravimo, pykčio, depresijos, nemigos, bendravimo problemų ir sunkumų santykiuose, įvairių krizinių situacijų ir pan. Svarbu paminėti, kad psichologas/psichoterapeutas gali padėti ne tik dėl įvairių sunkumų, bet ir norint geriau pažinti save, augti ir didinti savo psichologinį atsparumą.

 Kuo skiriasi psichologas, psichoterapeutas ir psichiatras?

Neretai klientai painioja, kuo skiriasi šie trys specialistai. Psichiatras – tai medicininį išsilavinimą turintis asmuo, gydytojas, galinti skirti gydymą vaistais. Psichologas – neturi medicininio išsilavinimo, jo pagrindinis pagalbos būdas – asmens psichologinis konsultavimas. Psichologai Lietuvoje negali skirti vaistų. Psichoterapeutas – tai gydytojas arba psichologas, užbaigęs papildomas psichoterapijos studijas, trukusias mažiausiai keletą metų. Psichologas-psichoterapeutas gydo psichoterapiniais metodais, kurie skiriasi priklausomai nuo psichoterapinės krypties, o psichiatras-psichoterapeutas šalia to dar gali ir skirti vaistus, jei reikia.

Kaip išsirinkti psichologą/psichoterapeutą?

Apsisprendus dėl patiriamų sunkumų kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą gali apimti pasimetimas dėl specialistų gausos. Kuris specialistas geras? Tas, kurį rekomendavo draugė, o gal tas, kuris, dažniau matomas televizijoje? Be to, dar daugiau sumaišties gali kilti dėl to, kad savo darbe psichologai bei psichoterapeutai remiasi pačiomis įvairiausiomis psichoterapinėmis paradigmomis. Yra keli bendri veiksniai, kurie labai svarbūs sėkmingai psichoterapijai ar psichologiniam konsultavimui. Pirmiausia, psichologas/psichoterapeutas turi turėti reikiamą išsilavinimą – psichologas turėtų turėti psichologijos bakalauro ir magistro laipsnį, o psichoterapeutas – dar ir užbaigęs specialias podiplomines psichoterapijos studijas. Geras specialistas ir pats bus praėjęs asmeninę psichoterapiją. Psichologas/psichoterapeutas taip pat turėtų nuolat gilinti savo žinias bei laikytis etikos principų (pvz., konfidencialumo, pagarbos klientui ir kt.). Taip pat renkantis specialistą svarbu prisiminti, kad tai, kas tinka kitam, nebūtinai tiks jums ir atvirkščiai, kas tinka jums, nebūtinai tiks kitam: nebijokite tyrinėti, jei pirmas specialistas, pas kurį apsilankėte, „nelimpa“, nerandate bendros kalbos, nebijokite specialisto ieškoti kitur.

Daugiau: Kaip išsirinkti psichologą?

 Kiek reikės susitikimų su psichologu?

Kiekvieno žmogaus situacija unikali, dėl to ir susitikimų skaičius gali varijuoti nuo vos vieno ar kelių iki keliasdešimt. Esant nesudėtingai situacijai gali užtekti epizodinių konsultacijų, o kartais žmonių sunkumai būna įsisenėję arba tokie sudėtingi, kad gali tekti lankytis pas psichologą ar psichoterapeutą ir kelis metus, taip pat yra tokių sutrikimų, kai gali tekti pasilankius kurį laiką vis periodiškai sugrįžti psichoterapijai vėl po kurio laiko. Įdomu tai, kad žymus JAV psichiatras ir psichoterapeutas, knygų autorius I. D. Yalom yra su kai kuriais savo klientais susitikinėjęs ir virš 30 metų!

 Kaip elgtis susitikimų metu?

Kaip tik norisi, kol tai nekenkia jums ir aplinkiniams 😊 Yra klientų, kuriems labai tinka patylėti, kai kuriems – priešingai – norisi daug ir išsamiai kalbėti, analizuoti, gilintis. Psichoterapija yra turbūt pati saugiausia erdvė būti savimi. Tai puiki vieta mokytis naujų įgūdžių, pažinti save, taip pat parodyti savo jausmus bei mokytis išsakyti, kas vyksta jūsų viduje. Tačiau jūs turite teisę rinktis kokiu tempu, kiek daug ir kiek giliai atsiskleisti, visuomet galite stabdyti psichologą/psichoterapeutą, jei kažkas neaišku, apie kažką per sunku kalbėti ar nepritariate specialisto interpretacijai. Taip pat normalu, kad psichoterapijos (taip pat ir psichologinio konsultavimo) procese bus susitikimų, kai nežinosite apie ką kalbėti ar jausite pablogėjimą – tokiais atvejais svarbu nesibaiminti išsakyti specialistui, kas vyksta jūsų viduje.

 Ką daryti, jei jaučiate, kad specialistas jums netinka?

Normalu, kad kartais tarp specialisto ir kliento tiesiog „nėra chemijos“. Jei psichoterapijos ar konsultavimo metu jaučiate, kad „įstrigote“, kad „kažkas ne taip“ ar kad „niekas nesikeičia“, pagalvokite, gal jaučiate, kad trūksta ryšio su specialistu ar specialistas nepakankamai atsižvelgia į jūsų poreikius? O gal jūsų lūkesčiai psichoterapijai labai dideli? O gal dar tik pati sunkumų sprendimo pradžia, o problema yra įsisenėjusi ir giliai įsišaknijusi? Galiausiai, paklauskite savęs, ar pakankamai pastangų patys dedate į pokyčius? Be jūsų motyvacijos ir pastangų pokyčiai gyvenime nevyks net jei lankysitės pas patį profesionaliausią specialistą. Jei jaučiate, kad specialistas jums netinka, pasvarstykite apie kitą – tiesa, prieš tai verta pasikalbėti apie tai su esamu specialistu.

 Ką daryti norint nutraukti psichoterapiją?

Jeigu psichoterapija vyksta jau kurį laiką – geriausiai apie savo mintis nutraukti susitikimus įspėti psichologą/psichoterapeutą iš anksto. Tokiu atveju su specialistu susitarsite dėl susitikimų retinimo, kas leidžia saugiau patyrinėti, ar psichoterapija veikia ir ar pavyksta joje įgautus įgūdžius ir patirtis pritaikyti už terapijos ribų. Taip pat galima su specialistu pasiruošti įveikos ar pasirūpinimo savimi planą, kurį galėsite naudoti savipagalbai tada, kai nebelankysite psichoterapijos.

 Kokios yra skirtingos psichoterapijos rūšys?

Egzistuoja kelios pagrindinės psichoterapinės kryptys: kognityvinė elgesio terapija, egzistencinė, psichodinaminė, psichoanalitinė, geštaltinė, humanistinė psichoterapija ir kt. Jos skiriasi pagal tai, kiek dėmesio skiriama pasąmonės turiniui, o kiek konkrečių sunkumų sprendimui ir naujų įgūdžių formavimui, taip pat skiriasi, kiek specialistas yra direktyvus ir struktūruojantis procesą (pvz., kognityvinė elgesio terapija yra gan direktyvi, orientuota į tikslą ir konkrečias problemas). Taip pat gali skirtis skirtingų terapijos krypčių trukmė – kai kurios jų trunka iki kelių susitikimų, o kai kurios tęsiasi kelis metus ir ilgiau.

VšĮ Psichoterapijos ir mokymų centro specialistės darbe remiasi kognityvinės elgesio terapijos principais.

 Kas yra kognityvinė elgesio psichoterapija?

Kognityvinė elgesio terapija (KET, angl. Cognitive Behavioral Therapy [CBT]) – viena iš psichoterapijos rūšių, aiškinanti, kaip siejasi žmogaus mintys, emocijos ir elgesys. Tai plačiai pasaulyje specialistų taikoma psichoterapijos kryptis, kurios efektyvumas yra pagrįstas gausiais moksliniais tyrimais. Pagrindinė KET prielaida yra tai, kad mintys, emocijos ir elgesys yra tarpusavyje sąveikaujančios sistemos ir atsiradus pasikeitimams kurioje nors vienoje, būtinai reaguos ir kitos: renkantis kitokį elgesio būdą, keičiasi mintys ir emocijos. Ir, priešingai, padėjus pakeisti įsitikinimus apie situaciją pasikeis ir elgesys situacijose.

Svarbu KET privalumas yra tai, kad ji vis vystosi toliau. Pavyzdžiui, šiuo metu labai sparčiai populiarėja vadinamosios 3-iosios KET bangos kryptys – priėmimo ir įsipareigojimo terapija (angl., Acceptance and Commitment Therapy [ACT]), įssisąmonintu dėmesingumu grįsta terapija (angl. Mindfulness Based Cognitive Therapy [MBCT]), dialektinė elgesio terapija (angl., Dialectical Behavior Therapy [DBT]), atjautos terapija, schemų terapija ir kitos. Šios kryptys plačiai taikomos emocijų reguliavimo didinimui, asmenybės sutrikimų gydymui, atsparumo stiprinimui, pagalbai klientams, turintiems kitų įvairių emocinių sunkumų. KET ir jos šakos tinka dirbant tiek su vaikais, tiek su suaugusiais.

Lyginant su daugeliu kitų terapijos krypčių, KET yra labiau pagrįsta tyrimais, KET labai struktūruota ir aiškiai apibrėžti atskiri jos elementai/technikos; KET turi namų darbus (vienas esminių skirtumų nuo kitų krypčių); praeitis KET laikoma tiek svarbia, kiek ji svarbi klientui ir jo schemų/gyv.taisyklių formavimuisi; galiausiai, KET esminis tikslas išmokyti pacientą būti terapeutu pačiu sau.

Daugiau:  Kas yra kognityvinė elgesio terapija?

 Ką pasakyti vaikams prieš vedant juos pas psichologą/psichoterapeutą?

Psichologinės pagalbos reikia ne tik suaugusiems, bet ir mažiesiems. Nuo suaugusiųjų vaikai skiriasi tuo, kad neretai ne jie patys renkasi specialistą ir būna net ir taip, kad kur kas mažiau nori psichologinės pagalbos nei jų tėvai (ypač, kai nežino, kas pas psichologą vyksta ar mano, kad ten eina tik „blogi“ ar „kitokie“ vaikai). Tad normalu, kad psichoterapijos su vaikais rezultatas gali  būti mažiau prognozuojamas nei su suaugusiais: jie gali nenorėti šnekėti apie savo problemą, taip pat tėvams gali tekti ilgėliau paieškoti tokio specialisto, kuris vaikui patiktų. Be to, dažniausiai vaikų psichoterapija vyksta kitaip nei suaugusiųjų – įtraukiant žaidimus, piešimą, įvairias užduotis.

Prieš vedant vaiką pas psichologą labai svarbu vaikui nemeluoti, kur jį vesite, paaiškinti, kad psichologas – tai žmogus, kuris padeda žmonės spręsti įvairius sunkumus. Galima vaikui gana tiesiai pasakyti dėl ko jį vedate pas psichologą, pvz., „pastebime su tėčiu, kad tau dažniau liūdna“, „matau, kad tau sunku susivaldyti, kai supyksti“, „pas psichologą galėsi pasikalbėti apie sunkumus su bendraklasiais“ ar pan. tik svarbu nebarti, nekritikuoti vaiko ir psichologu negrasinti kaip bausme už netinkamą elgesį. Galima pasakyti ir tai, kad pas psichologą bus galima pasikalbėti apie rūpesčius, psichologas gali padėti pasijusti geriau ir pas psichologą taip pat bus galima papiešti bei pažaisti.

Daugelis vaikų po kelių susitikimų su psichologu išdrąsėja, nebesibaimina ir noriai įsitraukia į savo rūpesčių sprendimą. Tik svarbu, kad ir patys tėvai būtų nusiteikę pozityviai, bendradarbiaujančiai ir optimistiškai 😊

 

Kristina Paradnikė

Esu vaikų ir suaugusiųjų psichologė – psichoterapeutė. Savo klientams stengiuosi padėti atrasti ir stiprinti vidinius resursus bei įveikti kliūtis, trukdančias gyventi harmoningą ir pilnavertį gyvenimą.

Čia galite:
> Rasti daugiau mano straipsnių
> Sekti mano naujienas Facebook’e
> Sekti mane Instagram
> Užsirašyti psichologinei konsultacijai