Trumpai apie schemų terapiją

Visiems kartais nutinka nemalonių situacijų, kuriose jaučiame, kad liko nepatenkinti vieni ar kiti emociniai poreikiai. Pavyzdžiui, įsivaizduokite žmogų, kuris nuėjo į darbo pokalbį, jam pažadėjo paskambinti, bet jau dvi dienos, o skambučio nėra. Priklausomai nuo to, kokias žmogus turi iš vaikystės atsinešęs schemas – įsitikinimus apie save, kitus ir pasaulį bei santykius – žmogus į … Skaityti daugiau

Toksiškos tėvų žinutės

Nėra nei vieno žmogaus, kuris gimtų su įsitikinimu “aš nepakankamai geras”, “aš nevertas meilės” ar “aš niekam nereikalingas”: visos šios žinutės yra “išmokstamos” iš aplinkos augant – iš tėvų, broliu/seserų, mokytojų, bendraklasių ar kitų reikšmingų asmenų. Claude M. Steiner apie tėvų vaikams perduodamas “žinutes”, kurios vėliau gali stipriai paveikti vaikų gyvenimo kelią, rašo: “[…] reikia … Skaityti daugiau

Mintys ir jausmai

Nemalonūs jausmai dažniausiai koja kojon eina kartu su mintimis. Įsivaizduokite, kad darbe pamatote pelę. Kaip manote, kiek baimės jausite, kai galvoje suksis mintys „o siaube, neištversiu“, „ta pelė tuoj užlips ant manęs“, „ką dabar daryti!?“, „o kas, jei pelė serga pasiutlige“, „kokia šlykšti ir kokia baisi pelė“, „niekada jos iš čia neiškrapštysiu“, „ji nukąs man … Skaityti daugiau

Kaip stiprinti psichologinį atsparumą?

Žemėje nerastume nei vieno žmogaus, kuris būtų nugyvenęs visą gyvenimą be nei vienos negandos. Žmonėms nuolat nutinka nelaimės, žmonės serga, patiria netektis, išgyvena nesėkmes, susiduria su stresu, o skausmas ir kančia yra bendražmogiški, visos žmonijos išgyvenami dalykai. Vienas iš esminių žmonių psichologinių resursų, padedančių išgyventi ir susidoroti su įvairiais gyvenime kylančiais iššūkiais, yra atsparumas. Atsparumas … Skaityti daugiau

Atjauta sau

Kas gi geriau gali pasirūpinti mumis nei mes patys, žinodami savo poreikius, norus bei galimybes? Regis, tokia paprasta tiesa, bet daugeliui žmonių rūpinimasis savimi – gryna mistika. Dar didesnė mistika – atjauta sau. Rašiau apie ją vienam žurnalui ir atrodė taip keista: iš pirmo žvilgsnio atjauta sau gi toks paprastas dalykas – tai gebėjimas empatiškai, … Skaityti daugiau

Įsipareigojimai. Kodėl darau tai, ką darau?

Daugiau ar mažiau gyvenime kažkam – veiklai, žmogui, sprendimui – tenka kone kiekvienam. Kai kurie įsipareigojimai yra trumpalaikiai – „nepavesti“ draugės ir eiti susitikti su ja kavos, padaryti pavestą užduotį darbe, mėnesį vaikščioti į sporto salę ir pan. Kai kurie įsipareigojimai yra daugiau ar mažiau ilgalaikiai – tuoktis ir būti su antra puse (idealiu atveju … Skaityti daugiau

Prašau, nepalik manęs! Apleistumo schema

Schemos – tai labai stabilūs, ilgalaikiai, tvirtai įsišakniję ir sunkiai keičiami elgesio modeliai ir įsitikinimai apie save bei pasaulį, nulemiantys žmogaus jausmus, mintis bei elgesį. Schemos susiformuoja vaikystėje, kai nepatenkinami tam tikri vaiko poreikiai, ir toliau vystosi suaugus. Daugiau ar mažiau visi žmonės vadovaujasi tam tikromis schemomis ir ne visais atvejais jos yra trikdančios žmogaus … Skaityti daugiau

8 savaičių mindfulness grįstos kognityvinės elgesio terapijos grupė „Laikas sau“

  Kviečiame registruotis ir dalyvauti dėmesingu įsisąmoninimu (angl. mindfulness) grįstos kognityvinės elgesio terapijos (MBCT) programoje. Programa vyks  per nuotolį, internetu, ir truks 8 savaites. MBCT susideda iš kognityvinė elgesio terapijos, praturtintos dėmesingo įsisąmoninimo (angl., mindfulness) technikomis. Kognityvinės elgesio terapijos praktikos padeda atpažinti savo mintis ir įvykių interpretacijas, jų ryšį su jausmais, o mindfulness praktikos mažina automatinį … Skaityti daugiau

Gyvenimo prasmės ir beprasmybės

Kiekvienam žmogui vienu ar kitu gyvenimo tarpsniu iškyla savo egzistencijos prasmės apmąstymų: kas aš esu, ką aš darau, kur aš einu, kodėl aš čia esu, kam aš čia esu, kokia viso to prasmė? Dalis žmonių šiuos klausimus priima kaip natūralią savo egzistencijos dalį ir, beieškodami savęs ir savo vietos gyvenime,  „suranda“ save. Deja, dalį žmonių … Skaityti daugiau

Kraštutinis atsitraukimas į fantazijų pasaulį: kai gyvenimas išgalvotame pasaulyje tampa malonesnis už realybę

Studentas, užuot rašęs bakalauro darbą, valandų valandas kasdien skiria svajonėms apie tai, kaip sukuria laiko mašiną, sustabdo laiką, parašo ilgai atidėliotą darbą, gauna puikų įvertinimą bei Magna cum laude diplomą… o realiame gyvenime ir toliau nerašo savo darbo. Užsikrautų darbų nespėjantis atlikti darbuotojas, „apsigyvenęs“ išsamioje fantazijoje apie klonavimo aparatą, sukuriantį daug jo kopijų, kurios paraleliai … Skaityti daugiau