Ar psichoterapija gali pakeisti asmenybės bruožus?

Asmenybę tyrinėjantys mokslininkai nesutaria: ar gali psichoterapijos metu keistis žmogaus asmenybės bruožai? Ar gali žmogus pasidaryti mažiau neurotiškas ar labiau ekstravertas, gal labiau atviras patirtims? Į šį klausimą susistemintai mėgino atsakyti Brent W. Roberts su kolegomis (2017).
Autoriai atliko anksčiau atliktų tyrimų meta-analizę: jie apžvelgė 207 straipsnius (publikuotus 1959-2013 m.), kuriuose buvo aprašomos įvairios psichoterapinės intervencijos, kurias atliekant buvo matuojami asmenybės bruožų pokyčiai. Tyrimuose dalyvavo virš 20tūkst. dalyvių nuo 19 iki 73 m. amžiaus, kiek daugiau nei pusė tyrimų dalyvių buvo moterys. 77 tyrimuose asmenybės bruožų matavimai buvo atliekami ne tik prieš ir iš karto po intervencijos, bet ir praėjus kuriam laikui (pvz., viename iš tyrimų asmenybės bruožų pasikeitimai fiksuoti net 16 metų). Didžioji dalis intervencijų buvo atlikta su klinikinėmis grupėmis (t.y., su turinčiais vienų ar kitų psichikos sveikatos sutrikimų žmonėmis).

Tyrimų apžvalga atskleidė, kad psichoterapija iš tiesų gali pakeisti asmenybės bruožus. Daugiausiai pasikeičia neurotiškumas (t.y., padidėja emocinis stabilumas) bei padidėja ekstraversija. Psichoterapijos tipas neturi didelės reikšmės, bet didesni pokyčiai vyko po kognityvinės elgesio terapijos ir palaikomosios terapijos, taip pat taikant psichodinaminę ar eklektišką psichoterapiją. Daugiausiai asmenybės bruožai keičiasi gydantis nuo nerimo bei asmenybės sutrikimų, mažiausiai – nuo priklausomybių ir mitybos sutrikimų. Meta-analizės autoriai apskaičiavo, kad asmenybės pokyčiai yra labai maži, kai intervencija trunka iki 4 savaičių, tuo tarpu, kai intervencija trunka ilgiau 8 savaičių, asmenybės pokyčiai beveik nebedidėja. Kitaip tariant, didžiausi asmenybės bruožų pasikeitimai vyksta iki 8 savaitės.

Autoriai apžvelgdami rezultatus svarsto, ar asmenybės pasikeitimai buvo „tikri“, ar tiesiog gerėjant nuotaikai keitėsi ir tiriamųjų savęs įsivertinimai. B. W. Roberts ir kt. (2017) teigimu, tai, kad asmenybės pokyčiai išliko ir praėjus metams ar daugiau po intervencijų vis tik rodo, kad asmenybės bruožai iš tiesų gali pasikeisti psichoterapijoje. Tiesa, vis tiek lieka neatsakytas klausimas, ar gali būti taip, kad tam tikra psichopatologija (nerimas, depresija ar pan.) pakeičia žmogaus asmenybę, o psichoterapija tiesiog žmogų sugrąžina į pradinį funkcionavimo lygį.

Bet kuriuo atveju, tyrimo rezultatai optimistiški, ypač tiems, kurie pasižymi didesniu neurotiškumu: psichoterapija gali ženkliai prisidėti prie emocinio stabilumo stiprinimo ir poveikis gali būti ilgalaikis.

Šaltinis: 
Roberts, B. W., Luo, J., Briley, D. A., Chow, P. I., Su, R., & Hill, P. L. (2017). A systematic review of personality trait change through intervention. Psychological Bulletin, 143(2), 117-141.

 

 

Kristina Paradnikė

Esu vaikų ir suaugusiųjų psichologė – psichoterapeutė. Savo klientams stengiuosi padėti atrasti ir stiprinti vidinius resursus bei įveikti kliūtis, trukdančias gyventi harmoningą ir pilnavertį gyvenimą.

Čia galite:
> Rasti daugiau mano straipsnių
> Sekti mano naujienas Facebook’e
> Užsirašyti psichologinei konsultacijai

 

Jei mano tinklaraščio straipsniai jums atrodo naudingi bei įdomūs ir norite man padėkoti, galite tai padaryti pasidalindami virtualiu “kavos puodeliu” 🙂 Norėdami tai padaryti paspauskite nuorodą žemiau ir sekite PayPal sistemos instrukcijas. Ačiū!