Tėčių reakcijos į vaikus

Atrodo įprasta, kad tėvai su skirtingos lyties vaikais elgiasi skirtingai: berniukai ir mergaitės žaidžia skirtingais žaislais, su jais skirtingai bendraujama ir iš jų tikimasi skirtingų dalykų. J. S. Mascaro su kolegomis (2017) bandė išsiaiškinti, ar gali būti, jog į skirtingos lyties vaikus skirtingai reaguoja tam tikros tėvų (o konkrečiai – tėčių) smegenų sritys.

Tyrime dalyvavo 69 tėčiai nuo 21 iki 55 m. amžiaus, turintys nuo 1 iki 4 vaikų iki kelerių metų (iki galo tyrime sudalyvauti pavyko 55 iš šių tėčių). Apie pusę tėvų turėjo dukras, apie pusę – sūnus. Tėčių buvo paprašyta specialiu prietaisu vieną savaitgalio dieną (pvz., sekmadienį) įrašinėti visus supančios aplinkos garsus (prietaisas įrašinėdavo po 50 s iš kiekvienų 9 minučių). Tėčiai taip pat pildė klausimynus apie tėvystę, buvo paimti jų kraujo ir seilių mėginiai bei atliktas smegenų MRI skanavimas.
Kiekvieną iš gautų garso įrašų klausė ir informaciją kodavo po 2 nepriklausomus tyrėjus. Kiekviename garso įraše fiksuotos įvairios vaikų išraiškos (pvz., juokas, kikenimas, verkimas), tėčių ir vaikų veiklos (pvz., skaitymas, fiziškai aktyvus žaidimas, ne fiziškai aktyvus žaidimas ir pan.), tėčių rūpinimosi elgesiai (pvz., empatijos ir prieraišumo rodymas, pagyrimai ir pan.). Su specialia programa taip pat apdorotas įrašuose naudojamas žodynas (pvz., suskaičiuoti jausmus (pvz., liūdesį ir pan.), socialinę aplinką (pvz., šeima), poreikius ir motyvaciją (pvz., pasiekimai), biologinius procesus (pvz., kūnas) nurodantys žodžiai).
Šalia visų šių matavimų taip pat su magnetiniu rezonansu matuotos tėvų reakcijos į jų paties vaikų bei kitų vaikų fotografijas su tam tikromis išraiškomis.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad, lyginant su sūnus auginančiais tėčiais, tėčiai, auginantys dukras, buvo dėmesingiau įsitraukę į bendravimą su dukromis, daugiau dainavo, daugiau naudojo analitinę kalbą ir žodžius, susijusius su kūnu bei liūdesiu, be to, jie stipriau reagavo į dukrų laimingo veido išraiškas tomis smegenų dalimis, kurios atsakingos už apdovanojimų ir emocijų reguliavimą. Tuo tarpu sūnus auginantys tėčiai dažniau įsitraukdavo į šiurkštesnius fizinius žaidimus, naudojo daugiau su pasiekimais susijusios kalbos, ir jų smegenys daugiau reagavo į sūnų neutralų veidą.

Tai reiškia, kad tėčiai su dukromis ir sūnumis iš tiesų elgiasi skirtingai, skirtingai bendrauja, o berniukų ir mergaičių emocijos skirtingai sužadina tėčių tam tikrų smegenų sričių aktyvumą.

Šaltinis:
Mascaro, J. S., Rentscher, K. E., Hackett, P. D., Mehl, M. R., & Rilling, J. K. (2017). Child gender influences paternal behavior, language, and brain function. Behavioral Neuroscience, 131(3), 262-273. doi:10.1037/bne0000199

 

 

Kristina Paradnikė

Esu vaikų ir suaugusiųjų psichologė – psichoterapeutė. Savo klientams stengiuosi padėti atrasti ir stiprinti vidinius resursus bei įveikti kliūtis, trukdančias gyventi harmoningą ir pilnavertį gyvenimą.

Čia galite:
> Rasti daugiau mano straipsnių
> Sekti mano naujienas Facebook’e
> Užsirašyti psichologinei konsultacijai

 

Jei mano tinklaraščio straipsniai jums atrodo naudingi bei įdomūs ir norite man padėkoti, galite tai padaryti pasidalindami virtualiu “kavos puodeliu” 🙂 Norėdami tai padaryti paspauskite nuorodą žemiau ir sekite PayPal sistemos instrukcijas. Ačiū!