-
Emocinio ryšio kūrimas su kitais – nelengvas uždavinys. Su klausimais „kaip susidraugauti?“, „kaip atrasti antrąją pusę?“, „kaip patikti žmonėms?“ vargsta ne tik „paprasti mirtingieji“, bet ir mokslininkai. 1997 metais psichologas, profesorius ir intymumo bei tarpasmeninių santykių tyrinėtojas Arthur Aron su kolegų komanda atliko įdomią eksperimentų seriją, kurios metu tikrino, kas gali suartinti du nepažįstamus ar ... Skaityti daugiau
-
Seksualiai papūstos lūpos, apnuogintas kūnas, subtilios užuominos į seksą – turbūt nieko nestebina seksualumu persmelktos reklamos. Mažai ką reklamose nustebintų ir smurtas. Ohajo universiteto mokslininkai Robert B. Lull ir Brad J. Bushman pamėgino išsiaiškinti, kaip seksas bei smurtas reklamose veikia potencialių pirkėjų nuostatas, reklamuojamo prekinio ženklo įsiminimą bei ketinimus pirkti. Šie tyrėjai atliko ankstesnių ... Skaityti daugiau
-
Depresija yra vienas iš dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų įvairiose amžiaus grupėse. Deja, nepaisant įvairių skirtingų depresijos gydymo būdų, daugelis vyresnio amžiaus žmonių negauna pakankamo gydymo. Taigi mokslininkai ieško būdų, kaip padėti vyresnio amžiaus nuo depresijos kenčiantiems žmonėms ne tik vaistais ar psichoterapija, bet ir papildomomis priemonėmis. Vienas iš būdų pagerinti emocinę savijautą yra fizinis aktyvumas. ... Skaityti daugiau
-
Savaime suprantama, kad kūno kalba bei veido išraiškos yra itin reikšmingos bendravime. Šypsena – vienas iš ryškiausių emocijas išduodančių ženklų veide. Norėdami išanalizuoti, ar vien moters šypsenos pakanka sužadinti vyrų susidomėjimui Nicolas Gueguen (2008) atliko eksperimentą, kurio metu 100 tiriamųjų vyrų bare pasirodydavo specialiai tyrimui atrinkta vidutinės išvaizdos standartus atitinkanti mergina ir elgdavosi identiškai, išskyrus ... Skaityti daugiau
-
Mokslininkai, nagrinėjantys studentų akademinių pasiekimų sąsajas su emocijomis, neretai tyrinėja nerimą (pvz., atsiskaitymų metu), o kitos emocijos ir jausmai tarsi lieka „pražiūrėti“. Reinhard Pekrun su kolegomis (2014) pamėgino užpildyti šią spragą ir patyrinėti, kaip su studentų pasiekimais siejasi nuobodulys. Jie ištyrė 424 koledžų studentus Kanadoje (apie 66 proc. buvo merginos, daugiau nei pusė – pirmakursiai). ... Skaityti daugiau
-
Ar tikrai meilė saldi, o pavydas gali apkartinti gyvenimą? K. Q. Chan su kolegomis (2013) mėgino išsiaiškinti, ar tam tikros emocijos gali sietis su skonio suvokimu. Šie autoriai atliko seriją tyrimų, kuriuose mėgino tiriamiesiems sužadinti tam tikras emocijas ir įvertinti, kaip skirtingų emocijų sužadinimas siejasi skonio pajautimu. Viename iš tyrimų tiriamųjų paprašyta aprašyti arba savo ... Skaityti daugiau
-
Narcisizmas – perdėtas polinkis išaukštinti save, pernelyg aukštas savęs ir savo teisių vertinimas bei įsitikinimas, kad kiti yra menkesni – neretai siejamas su empatijos (gebėjimo atjausti) stygiumi bei polinkiu įsitraukti į nesąžiningą elgesį. B. Jones su kolegomis (2017) tyrė, ar sportininkai, turintys narcisizmo bruožų, yra dažniau linkę elgtis nemoraliai ir netinkamai. Šie autoriai atliko 12 ... Skaityti daugiau
-
Šiuo metu kaip niekada aktualu tyrinėti, kokios asmeninės charakteristikos žmones skatina tausoti aplinką. Kai kurie tyrėjai į aplinko tausojimą žvelgia gan netikėtai ir originaliai. Štai K. Kaida ir N. Kaida tyrė, kaip su aplinką tausojančių elgesiu siejasi žmonių optimizmas, pesimizmas ir…. mieguistumas. Šie tyrėjai atliko du tyrimus, kurių metu apklausė virš 1500 tūkstančio įvairaus amžiaus ... Skaityti daugiau
-
Yra toks posakis, kad darboholikai – patys laimingiausi žmonės, nes nuolat daro tai, ką mėgsta – dirba. Ar tai tiesa mėgino išsiaiškinti G. Caesens su kolegomis (2014). Šie autoriai apklausė 343 universitete dirbančius doktorantūros studentus. Tyrime mėginta išsiaiškinti, kaip darboholizmas (polinkis persidirbti, perdėtas potraukis dirbti net tada, kai darbas neteikia malonumo) bei įsitraukimas į darbą ... Skaityti daugiau
-
Draugų „su privalumais“ sąvoka apibūdina tokius santykius, kai draugai bendrauja ne tik „draugiškai“, bet ir seksualiai. J. J. Lehmiller su kolegomis (2014) bandė išsiaiškinti, ar tokiuose santykiuose seksualinis elgesys skiriasi nuo įprastų romantinių santykių. Tyrimo autoriai internetu apklausė 376 žmones, apie pusė jų buvo romantiniuose, monogamiškuose santykiuose, apie pusė – draugai „su privalumais“ (tiek vienų, ... Skaityti daugiau
-
Atrodo įprasta, kad tėvai su skirtingos lyties vaikais elgiasi skirtingai: berniukai ir mergaitės žaidžia skirtingais žaislais, su jais skirtingai bendraujama ir iš jų tikimasi skirtingų dalykų. J. S. Mascaro su kolegomis (2017) bandė išsiaiškinti, ar gali būti, jog į skirtingos lyties vaikus skirtingai reaguoja tam tikros tėvų (o konkrečiai – tėčių) smegenų sritys. Tyrime dalyvavo ... Skaityti daugiau
-
Nors įvairūs atsitiktiniai įvykiai gali turėti nemažą reikšmę karjeros raidoje, kol kas nėra atlikta daug tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjama, kaip įvairūs atsitiktinumai veikia moksleivių karjeros pasirinkimus ir sprendimus. A. Hirschi (2010) pabandė šią tyrimų spragą užpildyti mėgindamas išsiaiškinti, kokią įtaką atsitiktinumai daro paaugliams, besirenkantiems ar mokytis toliau vidurinėje mokykloje, ar stoti į profesinę mokyklą (tyrimas ... Skaityti daugiau
-
Dažnas klausimas: ar išsiskyrusių tėvų vaikai taip pat dažniau skiriasi? Į šį klausimą bent iš dalies bandė atsakyti Sarah W. Whitton su kolegomis (2008): šie autoriai siekė išsiaiškinti, ar tėvų skyrybos yra susijusios su vaikų įsipareigojimu santykiams ir pasitikėjimu santykiuose. Tyrimo autoriai apklausė 265 susižadėjusias poras nuo 17 iki 46 metų amžiaus (vidutiniškai susitikinėjusius apie ... Skaityti daugiau
-
Facebook tinkle žmonės praleidžia tikrai daug laiko. Štai pavyzdžiui JAV interneto naudojai šiam socialiniam tinklui skiria 62 proc. naršymo internete laiko. Taigi nenuostabu, kad vis daugiau tyrimų atliekama siekiant išsiaiškinti, kaip „Facebook“ vartotojai elgiasi, kaip jie jaučiasi, kokios yra jų asmeninės charakteristikos. H. Song su kolegomis (2014) bandė išsiaiškinti, kaip Facebook naudojimas siejasi su žmonių ... Skaityti daugiau
-
Nors teigiama, kad laimė ne piniguose, turbūt sunkiai rastume žmogų, kuriam nepatiktų turėti pinigų ir juos leisti. Laimės, gerovės ir sveikatos sąsajos su pinigais ne tik apdiskutuojamos buityje, bet ir tyrinėjamos moksliškai. Pavyzdžiui, A. V. Whillans su kolegomis (2016) bandė surasti atsakymą į klausimą, ar pinigų leidimas kitų labui gali pagerinti fizinę sveikatą. Ši mokslininkų ... Skaityti daugiau
-
Psichologinės gynybos – tai tam tikros žmonių nesąmoningai naudojamos strategijos, skirtos susidoroti su įvairiais vidiniais ir išoriniais konfliktais. Kiekvienas žmogus pasižymi tam tikromis gynybomis, kurioms teikiama pirmenybė ir kurios tampa asmenybės funkcionavimo dalimi. Tos gynybos įvairių autorių neretai yra grupuojamos pagal brandumą: t.y., nuo atsiradusių anksčiau raidoje ir labiau iškraipančių realybės suvokimą (pvz., neigimas, atsiribojimas, ... Skaityti daugiau
-
Žaismingumas – tai polinkis perdirbti įvairias situacijas taip, kad jos pakeltų nuotaiką, būtų labiau stimuliuojančios ir labiau malonios. Suaugusiųjų žaismingumas padeda jiems išlaviruoti sudėtingose situacijose pažvelgiant į jas iš kitos perspektyvos. X. D. Yue su kolegomis (2016) pamėgino ištirti, ar suaugusiųjų žaismingumas siejasi su jų humoro stiliumi ir subjektyviu laimės jausmu. Jie apklausė per 300 ... Skaityti daugiau
-
Nėra abejonių, kad meilė – ypač abipusė – gali būti fantastiškas jausmas. Įsimylėjus keičiasi žmogaus nuotaika, o taip pat ir tam tikros fiziologinės reakcijos. I. Schneiderman su kolegomis (2011) tyrė, ar „šviežia“ meilė – t.y., neseniai prasidėję santykiai – gali pakeisti žmonių autonominės (t.y., nevalingos) nervų sistemos reakcijas į emocijas. Autoriai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo ... Skaityti daugiau
-
Asmenybę tyrinėjantys mokslininkai nesutaria: ar gali psichoterapijos metu keistis žmogaus asmenybės bruožai? Ar gali žmogus pasidaryti mažiau neurotiškas ar labiau ekstravertas, gal labiau atviras patirtims? Į šį klausimą susistemintai mėgino atsakyti Brent W. Roberts su kolegomis (2017). Autoriai atliko anksčiau atliktų tyrimų meta-analizę: jie apžvelgė 207 straipsnius (publikuotus 1959-2013 m.), kuriuose buvo aprašomos įvairios psichoterapinės intervencijos, ... Skaityti daugiau
-
Lyg ir savaime suprantama turėtų būti tai, kad smurtas prieš vaikus neatneša nieko gero. Rosana E. Norman su kolegomis (2012) teigia, kad šis klausimas vis tik nepraranda aktualumo. Siekdami išsiaiškinti, kaip fizinis ir emocinis smurtas prieš vaikus bei vaikų nepriežiūra veikia vaikus ilgalaikėje perspektyvoje, šie mokslininkai atliko 124 tyrimų meta-analizę (t.y., sistemingą tyrimų apžvalgą ir ... Skaityti daugiau
