Savo psichologinėje praktikoje neretai susiduriu su žmonėmis, kurie jaučiasi tarsi būtų vaikai, įstrigę suaugusiųjų kūnuose, lygiai taip pat tenka dirbti su žmonėmis, kurie jaučiasi per anksti susenę. Norėčiau pasidalinti keliomis mintimis iš tyrimų apie subjektyvų amžių. Ką atskleidžia tyrimai: didžioji dalis paauglių jaučiasi esantys savo realaus amžiaus arba šiek tiek vyresni, o nuo maždaug 25-30 … Skaityti daugiau
Ar turite mėgstamų kvapų? Ar pastebėjote jų poveikį savo savijautai? Pastaruoju metu skaitydama knygas bei straipsnius vis aptikdavau ką nors apie kvapų įtaką savijautai. Kažkodėl išgirdus apie kvapų terapiją man vis įsijungdavo skepticizmas: norėdavosi „nurašyti“ aromaterapiją kaip ezoterinį ir moksliškai nepagrįstą reiškinį. Bet tuomet susimąsčiau: pala, bet juk kai man liūdna, pati sau nuotaiką keliu … Skaityti daugiau
Seksualiai papūstos lūpos, apnuogintas kūnas, subtilios užuominos į seksą – turbūt nieko nestebina seksualumu persmelktos reklamos. Mažai ką reklamose nustebintų ir smurtas. Ohajo universiteto mokslininkai Robert B. Lull ir Brad J. Bushman pamėgino išsiaiškinti, kaip seksas bei smurtas reklamose veikia potencialių pirkėjų nuostatas, reklamuojamo prekinio ženklo įsiminimą bei ketinimus pirkti. Šie tyrėjai atliko ankstesnių … Skaityti daugiau
Depresija yra vienas iš dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų įvairiose amžiaus grupėse. Deja, nepaisant įvairių skirtingų depresijos gydymo būdų, daugelis vyresnio amžiaus žmonių negauna pakankamo gydymo. Taigi mokslininkai ieško būdų, kaip padėti vyresnio amžiaus nuo depresijos kenčiantiems žmonėms ne tik vaistais ar psichoterapija, bet ir papildomomis priemonėmis. Vienas iš būdų pagerinti emocinę savijautą yra fizinis aktyvumas. … Skaityti daugiau
Savaime suprantama, kad kūno kalba bei veido išraiškos yra itin reikšmingos bendravime. Šypsena – vienas iš ryškiausių emocijas išduodančių ženklų veide. Norėdami išanalizuoti, ar vien moters šypsenos pakanka sužadinti vyrų susidomėjimui Nicolas Gueguen (2008) atliko eksperimentą, kurio metu 100 tiriamųjų vyrų bare pasirodydavo specialiai tyrimui atrinkta vidutinės išvaizdos standartus atitinkanti mergina ir elgdavosi identiškai, išskyrus … Skaityti daugiau
Mokslininkai, nagrinėjantys studentų akademinių pasiekimų sąsajas su emocijomis, neretai tyrinėja nerimą (pvz., atsiskaitymų metu), o kitos emocijos ir jausmai tarsi lieka „pražiūrėti“. Reinhard Pekrun su kolegomis (2014) pamėgino užpildyti šią spragą ir patyrinėti, kaip su studentų pasiekimais siejasi nuobodulys. Jie ištyrė 424 koledžų studentus Kanadoje (apie 66 proc. buvo merginos, daugiau nei pusė – pirmakursiai). … Skaityti daugiau
Ar tikrai meilė saldi, o pavydas gali apkartinti gyvenimą? K. Q. Chan su kolegomis (2013) mėgino išsiaiškinti, ar tam tikros emocijos gali sietis su skonio suvokimu. Šie autoriai atliko seriją tyrimų, kuriuose mėgino tiriamiesiems sužadinti tam tikras emocijas ir įvertinti, kaip skirtingų emocijų sužadinimas siejasi skonio pajautimu. Viename iš tyrimų tiriamųjų paprašyta aprašyti arba savo … Skaityti daugiau
Narcisizmas – perdėtas polinkis išaukštinti save, pernelyg aukštas savęs ir savo teisių vertinimas bei įsitikinimas, kad kiti yra menkesni – neretai siejamas su empatijos (gebėjimo atjausti) stygiumi bei polinkiu įsitraukti į nesąžiningą elgesį. B. Jones su kolegomis (2017) tyrė, ar sportininkai, turintys narcisizmo bruožų, yra dažniau linkę elgtis nemoraliai ir netinkamai. Šie autoriai atliko 12 … Skaityti daugiau
Šiuo metu kaip niekada aktualu tyrinėti, kokios asmeninės charakteristikos žmones skatina tausoti aplinką. Kai kurie tyrėjai į aplinko tausojimą žvelgia gan netikėtai ir originaliai. Štai K. Kaida ir N. Kaida tyrė, kaip su aplinką tausojančių elgesiu siejasi žmonių optimizmas, pesimizmas ir…. mieguistumas. Šie tyrėjai atliko du tyrimus, kurių metu apklausė virš 1500 tūkstančio įvairaus amžiaus … Skaityti daugiau
Yra toks posakis, kad darboholikai – patys laimingiausi žmonės, nes nuolat daro tai, ką mėgsta – dirba. Ar tai tiesa mėgino išsiaiškinti G. Caesens su kolegomis (2014). Šie autoriai apklausė 343 universitete dirbančius doktorantūros studentus. Tyrime mėginta išsiaiškinti, kaip darboholizmas (polinkis persidirbti, perdėtas potraukis dirbti net tada, kai darbas neteikia malonumo) bei įsitraukimas į darbą … Skaityti daugiau