Tėčių reakcijos į vaikus

Atrodo įprasta, kad tėvai su skirtingos lyties vaikais elgiasi skirtingai: berniukai ir mergaitės žaidžia skirtingais žaislais, su jais skirtingai bendraujama ir iš jų tikimasi skirtingų dalykų. J. S. Mascaro su kolegomis (2017) bandė išsiaiškinti, ar gali būti, jog į skirtingos lyties vaikus skirtingai reaguoja tam tikros tėvų (o konkrečiai – tėčių) smegenų sritys. Tyrime dalyvavo … Skaityti daugiau

Atsitiktinumai ir karjera

Nors įvairūs atsitiktiniai įvykiai gali turėti nemažą reikšmę karjeros raidoje, kol kas nėra atlikta daug tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjama, kaip įvairūs atsitiktinumai veikia moksleivių karjeros pasirinkimus ir sprendimus. A. Hirschi (2010) pabandė šią tyrimų spragą užpildyti mėgindamas išsiaiškinti, kokią įtaką atsitiktinumai daro paaugliams, besirenkantiems ar mokytis toliau vidurinėje mokykloje, ar stoti į profesinę mokyklą (tyrimas … Skaityti daugiau

Tėvų skyrybų įtaka vaikų santykiams

Dažnas klausimas: ar išsiskyrusių tėvų vaikai taip pat dažniau skiriasi? Į šį klausimą bent iš dalies bandė atsakyti Sarah W. Whitton su kolegomis (2008): šie autoriai siekė išsiaiškinti, ar tėvų skyrybos yra susijusios su vaikų įsipareigojimu santykiams ir pasitikėjimu santykiuose. Tyrimo autoriai apklausė 265 susižadėjusias poras nuo 17 iki 46 metų amžiaus (vidutiniškai susitikinėjusius apie … Skaityti daugiau

Vaikas – būsimas pirmokas. Kaip tėvai gali padėti vaikui pasiruošti mokyklai?

Pasirengimas mokyklai gali būti daug iššūkių keliantis laikotarpis tiek vaikams, tiek tėvams. Net jei vaikas paprastai yra pakankamai lankstus ir gebantis prisitaikyti, pasikeitimai gali gąsdinti ir kelti nerimą: nepažįstami vaikai, naujos taisyklės ir visai kitokia rutina nei einant į darželį, nežinomybė, ar „gera“ bus mokytoja, – visa tai gali tapti nemenku streso šaltiniu ir būsimam … Skaityti daugiau

„Facebook“ ir vienatvė

Facebook tinkle žmonės praleidžia tikrai daug laiko. Štai pavyzdžiui JAV interneto naudojai šiam socialiniam tinklui skiria 62 proc. naršymo internete laiko. Taigi nenuostabu, kad vis daugiau tyrimų atliekama siekiant išsiaiškinti, kaip „Facebook“ vartotojai elgiasi, kaip jie jaučiasi, kokios yra jų asmeninės charakteristikos. H. Song su kolegomis (2014) bandė išsiaiškinti, kaip Facebook naudojimas siejasi su žmonių … Skaityti daugiau

Pinigai ir širdies sveikata

Nors teigiama, kad laimė ne piniguose, turbūt sunkiai rastume žmogų, kuriam nepatiktų turėti pinigų ir juos leisti. Laimės, gerovės ir sveikatos sąsajos su pinigais ne tik apdiskutuojamos buityje, bet ir tyrinėjamos moksliškai. Pavyzdžiui, A. V. Whillans su kolegomis (2016) bandė surasti atsakymą į klausimą, ar pinigų leidimas kitų labui gali pagerinti fizinę sveikatą. Ši mokslininkų … Skaityti daugiau

Psichologinės gynybos, įvairūs sunkumai ir… seksas

Psichologinės gynybos – tai tam tikros žmonių nesąmoningai naudojamos strategijos, skirtos susidoroti su įvairiais vidiniais ir išoriniais konfliktais. Kiekvienas žmogus pasižymi tam tikromis gynybomis, kurioms teikiama pirmenybė ir kurios tampa asmenybės funkcionavimo dalimi. Tos gynybos įvairių autorių neretai yra grupuojamos pagal brandumą: t.y., nuo atsiradusių anksčiau raidoje ir labiau iškraipančių realybės suvokimą (pvz., neigimas, atsiribojimas, … Skaityti daugiau

Suaugusiųjų žaismingumas

Žaismingumas – tai polinkis perdirbti įvairias situacijas taip, kad jos pakeltų nuotaiką, būtų labiau stimuliuojančios ir labiau malonios. Suaugusiųjų žaismingumas padeda jiems išlaviruoti sudėtingose situacijose pažvelgiant į jas iš kitos perspektyvos. X. D. Yue su kolegomis (2016) pamėgino ištirti, ar suaugusiųjų žaismingumas siejasi su jų humoro stiliumi ir subjektyviu laimės jausmu. Jie apklausė per 300 … Skaityti daugiau

Meilė, emocijos ir autonominė nervų sistema

Nėra abejonių, kad meilė – ypač abipusė – gali būti fantastiškas jausmas. Įsimylėjus keičiasi žmogaus nuotaika, o taip pat ir tam tikros fiziologinės reakcijos. I. Schneiderman su kolegomis (2011) tyrė, ar „šviežia“ meilė – t.y., neseniai prasidėję santykiai – gali pakeisti žmonių autonominės (t.y., nevalingos) nervų sistemos reakcijas į emocijas. Autoriai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo … Skaityti daugiau

Ar psichoterapija gali pakeisti asmenybės bruožus?

Asmenybę tyrinėjantys mokslininkai nesutaria: ar gali psichoterapijos metu keistis žmogaus asmenybės bruožai? Ar gali žmogus pasidaryti mažiau neurotiškas ar labiau ekstravertas, gal labiau atviras patirtims? Į šį klausimą susistemintai mėgino atsakyti Brent W. Roberts su kolegomis (2017). Autoriai atliko anksčiau atliktų tyrimų meta-analizę: jie apžvelgė 207 straipsnius (publikuotus 1959-2013 m.), kuriuose buvo aprašomos įvairios psichoterapinės intervencijos, … Skaityti daugiau