Trumpai apie pagrindinius baimių įveikimo būdus

Šiandien miške bebandydama nufotografuoti vorą susimąsčiau apie baimes.

Su baimėmis būdų tvarkytis yra daug. Vienas jų – pabėgti ir vengti (šis būdas dažnai efektyvus trumpalaikėje perspektyvoje, bet baimė realiai niekur nedingsta). Na pvz., bijant vorų, galima neiti į mišką ir gyventi su to pasekmėmis. Dažnai vengimas būna ir ne toks tiesmukas, o tiesiog žmogus daaaaug kalba apie bijomą dalyką, bet nedrįsta baimės įveikimo imtis aktyvesniais būdais.

Dar vienas būdas įveikti baimę yra vadinamas panardinimu (ar „flooding“). Dažniausiai mažai efektyvus, ypač jei žmogus tam nenusiteikęs. Tokio būdo esmė – tol būti su baimės stimulu juo save taip užbombardavus, kad tiesiog atsirastų nuovargis, nuobodulys ir kūnas nebesusižadintų. Pvz., atsigulti į vorų pilną vonią ir pagulėti 🙂 Kaip minėjau, būdas ne pats efektyviausias 🙂

Galiausiai, pats efektyviausias būdas sau padėti su baimėmis – laipsniškas susidūrimas su tuo, kas gąsdina (psichoterapijoje tai gali būti vadinama sisteminiu nujautrinimu, ekspozicijomis ar pan., „žmonių kalba“ – tai geriausiai apibūdinti kaip vengti vengimo. Pavyzdžiui, iš pradžių apie vorus galima paskaityti ir pažiūrėti paveiksliukų, kai mažiau baisu – pažiūrėti į juos iš tolo per stiklą, kai tai nebegąsdina – eiti su jais susidraugauti į gamtą (iš pradžių stebint iš tolo, o po to priartėjant). Ką apie lietuviškus vorus galima pasakyti – jie žmogui nepavojingi ir LABAI žmogaus bijo ir vengia.

Vorai tik pavyzdys, taip pat galima prisigalvoti ekspozicijų ar būdų nevengti įvairioms kitoms baimėms. Pvz., baisu viešas kalbėjimas – verta pradėti nuo kalbėjimo sau įsirašymo ir peržvelgimo ir laipsniškai sau užduotis sunkinti. Baisu eiti į santykius – prasminga susigalvoti tokių bendravimo su žmonėmis užduočių, kurios neduos panikos, bet ir šiek tiek išstums iš komforto zonos, pvz., pradėti galima ir nuo pasisveikinimo su kaimynais laiptinėje ir laipsniškai bendravimo užduotis sunkinti iki užsirašymo į kokį naują „būrelį“ suaugusiems ar nuėjimo į pasimatymą.

Čia tik priminsiu, kad baimės įveikimas turi būti asmeniškai žmogui PRASMINGOJE srityje. Vis tik, būna tokių baimių, kur nieko daugiau ir nelieka, tik su jomis susitaikyti su atjauta sau (ar net ir šiek tiek sąmoningai pavengti), ir nieko čia tokio. Juk jei vorų tyrinėjimas atrodo beprasmis, eiti su jais draugauti gal ir nebūtina, užtenka toleruoti juos iš tolo. Jei neplanuoji būti chirurgu, tai kraujo baimę įveikinėti prasminga tik tiek, kad užtektų nueiti iki gydytojo pasidaryti kraujo tyrimus. Jei neplanuojate tapti prezidentais ar žinių vedėjais, tai gal užtenka išmokti išbūti su raustančiu veidu kasmetiniame darbo susirinkime. Iš komforto zonos į baimės įveikimą vis tik sveikiausia žengti ta kryptimi, kuri yra prasminga ir siejasi su asmeninėmis vertybėmis.

 

Kristina Paradnikė

Esu vaikų ir suaugusiųjų psichologė – psichoterapeutė. Savo klientams stengiuosi padėti atrasti ir stiprinti vidinius resursus bei įveikti kliūtis, trukdančias gyventi harmoningą ir pilnavertį gyvenimą.

Čia galite:
> Rasti daugiau mano straipsnių
> Sekti mano naujienas Facebook’e
> Sekti mane Instagram
> Užsirašyti psichologinei konsultacijai

 

Jei mano tinklaraščio straipsniai jums atrodo naudingi bei įdomūs ir norite man padėkoti, galite tai padaryti pasidalindami virtualiu “kavos puodeliu” 🙂 Norėdami tai padaryti paspauskite nuorodą žemiau ir sekite PayPal sistemos instrukcijas. Ačiū!