Suaugusiųjų žaismingumas

Žaismingumas – tai polinkis perdirbti įvairias situacijas taip, kad jos pakeltų nuotaiką, būtų labiau stimuliuojančios ir labiau malonios. Suaugusiųjų žaismingumas padeda jiems išlaviruoti sudėtingose situacijose pažvelgiant į jas iš kitos perspektyvos. X. D. Yue su kolegomis (2016) pamėgino ištirti, ar suaugusiųjų žaismingumas siejasi su jų humoro stiliumi ir subjektyviu laimės jausmu. Jie apklausė per 300 … Skaityti daugiau

Fizinis aktyvumas ir laimė

Fizinis aktyvumas – tiek sporto pratimai, tiek įvairios kitos fizinio aktyvumo formos – yra naudingas žmogaus organizmui ir ne tik fizinei, bet ir psichologinei gerovei. Neal Lathia su kolegomis (2017) bandė išsiaiškinti, ar fizinis aktyvumas turi sąsajų su laimės jausmu. Tyrėjai naudodamiesi programėle mobiliajame telefone per kelis mėnesius surinko daugiau nei 10 tūkstančių dalyvių (nuo … Skaityti daugiau

Darbas, pasitenkinimas gyvenimu ir depresijos simptomai

Darbas užima reikšmingą žmogaus gyvenimo dalį ir natūralu, kad tai, kaip jaučiamės darbe, gali prisidėti (teigiamai ar neigiamai) prie mūsų psichikos sveikatos. J. J. Hakanen ir W. B. Schaufeli (2012) bandė išsiaiškinti, ar perdegimas darbe ir įsitraukimas į darbą prognozuoja depresiškumą ir pasitenkinimą gyvenimu. Jie atliko septynių metų trukmės tyrimą, kurio metu tris kartus (kas … Skaityti daugiau

Myliu ir tyliu: vienpusės meilės ypatumai

„Aš mylėjau tave tau nežinant, tau nežinant tave aš myliu…“ – vienpusė meilė ne kartą apdainuota, aprašyta, pažįstama iš filmų bei serialų ir turbūt bene kiekvienas bent paauglystėje yra jautęs „neįmanomą“ ir „nepasiekiamą“ meilę bendraklasei, vaikinui „iš kiemo“, draugės pusbroliui ar net mokytojai. Daugeliui greičiausiai pažįstamas tas jausmas, kai pamačius simpatiją, regis, net skrandis apsiverčia … Skaityti daugiau

Maži dalykai, kuriuos galima daryti kasdien, norint mažinti stresą

Šiuolaikinis žmogus labai dažnai gyvena tarsi „autopilotu“, nesustodamas, neatsipalaiduodamas, nebūdamas „čia ir dabar“ akimirkose, neįsisąmonindamas nei aplinkos, nei savo kūno pojūčių ir poreikių. Žmogus, gyvenantis mašinaliai, tarsi atsiduria užburtame rate „keliuosi, dirbu, tvarkausi namie, miegu“ ir staiga supranta, kad nė neprisimena, ką veikė šiandien, vakar, praėjusią savaitę ar mėnesį. Neduodamas sau laiko sustoti, pabūti, įsisąmoninti … Skaityti daugiau