Perdegimas: kas tai ir ką su tuo daryti?

Perdegimas – gana bjaurus reikalas. Bjaurus tuo, kad užklumpa dažnu atveju visai to nesitikint (na nes ar daug žmonių eina į darbą LAUKDAMI, kada sudegs?), gali užsitęsti ir gali būti visai neaišku, ką su juo daryti. Vadovėliškai perdegimą galima būtų apibrėžti kaip emocinį, fizinį ir protinį išsekimą darbe, sukeltą stipraus užsitęsusio streso. „Žmonių kalba“ perdegimą patiriantys žmonės apibūdina kaip jausmą, kad visko yra tiesiog per daug, lyg būtum išsunktas, lyg dalykai sprūstų iš rankų. Perdegę žmonės jaučiasi lyg negalėtų atliepti darbo reikalavimų (o savijauta kartais būna tokia, kad ir iš tiesų žmogui gali nepakilti rankos reikalavimų vykdyti), dažnai perdegimo atveju atsiranda atisiribojimas nuo darbo, nuo žmonių, net nuo savęs, darbu pasidaro labai sunku mėgautis.

Paprastai perdegimas užklumpa palaipsniui: iš pradžių žmogus gali į darbą įsitraukti su užsidegimu ir energija, vėliau ima atsirasti stresas – pastebima, kad iškyla sunkumų ir neaiškumų. Jei šie stresai pereina į chronišką stresą, šis galų gale pavirsta į perdegimą. Jei su perdegimu žmogus nesitvarko, perdegimo būsena gali užsitęsti labai ilgai.

Perdegimo priežastys – per dideli reikalavimai ir krūviai darbe, užsitęsęs darbinis stresas, įtakos/kontrolės neturėjimas darbe, per mažai apdovanojantis (finansine ir/ar emocine prasme darbas). Prie perdegimo gali prisidėti ir perfekcionizmas, taip pat perdegimas dėl darbo ypatumų labai būdingas tam tikrų profesijų atstovams – mokytojams, socialiniams darbuotojams, pedagogams, psichologams ir kitiems pagalbos žmonėms specialistams.

Perdegimas turi sąsajų su nerimo sutrikimais, depresija, atsiliepia fizinei sveikatai, paveikia santykius, trukdo mėgautis savo pasiekimais ir karjera, neigiamai veikia akademinius ir profesinius pasiekimus, didina klaidų darbe tikimybę, trukdo įsitraukti į darbą. Tad labai verta nelaukti sudegimo ir rūpintis savimi dar iki perdegant, ką jau kalbėti apie rūpinimąsi savo sveikata, kai perdegimas JAU įsliūkino į savijautą.

Pasirūpinimo savimi būdai perdegus gali skirtis priklausomai nuo to, koks yra perdegimas. Pagal Montero-Marin ir kolegas (2014), egzistuoja trys skirtingi perdegimo tipai:

1. Per didelio krūvio perdegimas. į šį perdegimo tipą linkę žmonės susidūrę su sunkumais puola dar uoliau stengtis, šiems žmonėms būdinga orientaciją į sunkų darbą vardan sėkmės, rizikuojama sveikata, asmeniniu gyvenimu, neatsižvelgiama į savo asmeninius poreikius, su stresu tvarkomasi ventiliuojantis. Šio perdegimo atveju labia svarbu darbo – laisvalaikio balanso išlaikymas (t.y., atostogos, pertraukos darbe, tinkamas poilsis/atsistatymas po darbo, hobių turėjimas, rūpinimasis ne tik darbu, bet ir asmeniniu gyvenimu), taip pat svarbu mokytis darbų delegavimo ir neesminių funkcijų atsisakymo, galų gale, gali būti labai naudingas ir pokalbis su vadovais apie darbinio krūvio peržiūrėjimą (organizacijoms perdegę darbuotojai neapsimoka, net jei ir atrodo kitaip).

2. Apleistumo/bejėgiškumo perdegimas. Šio perdegimo atveju susidūrus su sunkumais būdingas bejėgiškumas, į šį perdegimo tipą linkstantys žmonės neretai mąsto apie save kaip apie nekompetentingą, nepajėgų susidoroti su sunkumais, praeityje gali būti buvo dėtos pastangos, bet sunkumai ir nesėkmės demotyvavo. Darbuotojai, kuriems tai nutinka, pasižymi pasyvumu, motyvacijos stygiumi, pasidavimo reakcijomis. Šio perdegimo atveju labai svarbu yra savivertės stiprinimas (pirmiausia įsisąmoninant, ką moku daryti gerai, o kur realiai stinga kompetencijų), tai pat svarbu aiški rutina ir aiškus poilsio laikas, darbo ir laisvalaikio balanso išlaikymas, mokymasis sakyti „ne“, darbų delegavimas ir neesminių funkcijų atsisakymas.

3. Nepakankamų iššūkių perdegimas. Tokiu atveju žmogus kenčia, kad yra nevertinamas, užduotys – nestimuliuojančios, o darbas teikiantis per mažai galimybių. šiuo atveju asmuo jaučiasi, kad neauga, darbe ima stigti motyvacija, užsidegimo, žmogus ima atsiriboti. Su šitokiu perdegimu padėti gali savo pomėgių ir poreikių tyrinėjimas, naujų įgūdžių mokymasis ir išbandymas darbe, naujų funkcijų kūrimas ar prisiėmimas darbe, iniciatyvų siūlymas ir įgyvendinimas.

Svarbu pastebėti, kad koks bebūtų perdegimas, verta nepamiršti rūpinimosi savo kūnu: nepamiršti miegoti, judėti, subalansuotai maitintis bei užsiimti relaksacija ar meditacija – šios akivaizdžios rūpinimosi savimi priemonės yra puiki prevencija perdegimui (arba jei jau perdegimas įvyko – pristabdo jo efektus fizinei ir emocinei sveikatai).
O taip pat labai svarbu yra leisti sau permąstyti, kiek darbas yra prasmingas ir atitinkantis vertybes: jei darbas neteikia prasmės jausmo, nepadeda gyventi vardan savo asmeninių vertybių, o tik kankina, tai kaip jame neperdegti?

Pabaigai pasidalinsiu keliais klausimais, kuriuos sau galite užduoti, jei mąstote, kad gal geriausias būdas pasirūpinti savimi yra keisti (ar mesti) darbą:

• Kiek stipriai jaučiate, kad nebeturite vidinių resursų tęsti darbą (o atostogos nepadėjo resursų atstatyti)?
• Kiek stipriai manote, kad darbo/organizacijos vertybės nebeatitinka jūsų vertybių?
• Kiek stipriai jaučiate, kad darbe trūksta prasmės?
• Kiek dažnai esate nepakeliamame strese?
• Kiek stipriai tikite, kad iš savo pusės nebeturite ko pakeisti (pvz., šnekėjote su vadovais, mažinote krūvį, kūrėte sau užduotis ir t.t., o situacija/jausmai nepakito)?
• Kiek stipriai darbas apsunkina jūsų asmeninį gyvenimą?
• Kiek stipriai nukenčia jūsų sveikata?
• Kiek dažnai pagaunate save besabotažinantį save darbe su mintimi „na ir gerai, tegul atleidžia“?
• Kiek dažnai pagalvojate, kad nieko nebeprarasite, jei keisite (ar mesite) darbą?
• Ar, žinodami apie savo darbą tai, ką žinote dabar, nieku gyvu jo nebesiimtumėte? O gal kaip tik imtumėtės, nes verta?

O jei į šiuos klausimus neturite aiškaus atsakymo, arba jaučiate, kad norite dar būti savo darbe, bet nežinote kaip, visuomet galima pasitarti su psichologu ar psichoterapeutu.

 
 

Kristina Paradnikė

Esu vaikų ir suaugusiųjų psichologė – psichoterapeutė. Savo klientams stengiuosi padėti atrasti ir stiprinti vidinius resursus bei įveikti kliūtis, trukdančias gyventi harmoningą ir pilnavertį gyvenimą.

Čia galite:
> Rasti daugiau mano straipsnių
> Sekti mano naujienas Facebook’e
> Sekti mane Instagram
> Užsirašyti psichologinei konsultacijai

 

Jei mano tinklaraščio straipsniai jums atrodo naudingi bei įdomūs ir norite man padėkoti, galite tai padaryti paremdami mano tekstų ir vaizdo įrašų kūrimą Patreon sistemoje. Norėdami tai padaryti paspauskite nuorodą žemiau ir sekite Patreon sistemos instrukcijas. Ačiū!

psichologės Kristinos Paradnikė Patreon puslapis